„Kas dėl to kaltas? Moterys, kurios atsisakė kailių, ir medžiotojai, kurie dėl to nemedžioja lapių“, – pajuokavo jis.
Taip pat, vyriausiojo veterinarijos inspektoriaus nuomone, prie ligos plitimo prisideda žemės ūkio infrastruktūros nuosmukis, nes kolūkiečiai nebedirba privačių laukų, juose veisiasi pelės, kurios yra geras maistas lapėms – pagrindinėms pasiutligės užkrato nešiotojoms.
„Vilkai beveik išnaikinti, maisto yra pakankamai, o medžioklė nebevyksta“, – pareiškė N.Vlasovas ir pridūrė, kad lapių populiacija netrukus priartės prie ekologinio maksimumo.
Pasak jo, pasiutligė išplito dėl žemės ūkio krizinės padėties prieš maždaug dešimt metų. Dabar vien gyvulių skiepijimui nuo pasiutligės Rusijoje išleidžiama kasmet apie 150 mln. rublių.
