Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Didžiausios Marso paslaptys

Antradienis - Marso diena
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Marsas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Senovės Kinijos astronomams Marso planeta buvo žinoma kaip „Ugnies žvaigždė“. Ir šiais laikais mokslininkai turi daug neatsakytų klausimų, susijusių su Raudonąja planeta vadinamu Marsu.

Nepaisant to, kad daug erdvėlaivių apsilankė Marse, pargabeno į Žemę mėginių, lieka daug neatsakytų klausmų apie šią paslaptingą planetą.

Internetinė svetainė space.com sudarė didžiausių Marso paslapčių sąrašą.

Kodėl Marsas turi du „veidus“?

Mokslininkai jau daug dešimtmečių suka galvas dėl skirtingų Marso pusių. Planetos šiaurinis pusrutulis yra lygus ir žemas – viena plokščiausių ir lygiausių vietų Saulės sistemoje, kurią galėjo suformuoti Marso paviršiumi tekėjęs vanduo.

Tuo tarpu pietinės planetos pusė yra gruoblėta ir apie 4–8 kilometrus aukštesnė nei šiaurinė pusė. Paskutiniai tyrimai rodo, kad skirtumus tarp šiaurinės ir pietinės Marso pusių galimai suformavo prieš daugelį metų į planetą atsitrenkusi milžiniška kosmoso uoliena.

Kas yra Marso metano šaltinis?

Metanas yra paprasčiausia organinė molekulė. Europos kosmoso tyrimo agentūra ją atrado Marso amosferoje.

Didžioji dalis Žemės atmosferinio metano atsirado iš natūralių gyvybinių procesų, pavyzdžiui pūvant augalų ir gyvūnų liekanoms. Manoma, kad metanas Marso atmosferoje yra stabilus tik apie 300 metų, tad procesai, kuriantys metaną planetoje, atsirado visai nesenai.

Marse buvo vandenynai?

Misijos Marse atskleidė, kad anksčiau Raudonoji planeta buvo pakankamai šilta, jog jos paviršiumi galėtų tekėti vanduo.

Tačiau turimas Marso klimato modelis nepaaiškina, kaip šilta oro temperatūra sugebėjo išsilaikyti. Tyrimais nustatyta, kad prieš daug metų saulė buvo silpnesnė, o tai leidžia kelti kitą klausimą – ar šiltą oro temperatūrą suformavo vėjai ar kiti, dar nežinomi, veiksniai?

AFP/Scanpix nuotr./`ipoje nuotraukoje matyti mokslininkų atlikta rekonstrukcija, kaip galėjo atrodyti ežeras Marse.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Šioje nuotraukoje matyti mokslininkų atlikta rekonstrukcija, kaip galėjo atrodyti ežeras Marse.

Mokslininkai, teigia, kad remiantis faktais jie nustatė – anksčiau Marse buvo pakankamai šilta temperatūra ir skystas vanduo galėjo egzistuoti vienoje vietoje, taip sukurdamas vandenyną.

Ar Marse egzistuoja gyvybė?

Pirmasis erdvėlaivis („Viking 1“), sėkmingai nusileidęs Marse pradėjo spėliojimus – ar Raudonojoje planetoje egzistuoja gyvybė?

„Viking 1“ buvo pirmas ir kol kas vienintelis bandymas Marse ieškoti gyvybės, o dėl jo rastų duomenų nesutariama iki šiol. „Viking 1“ Raudonojoje planetoje aptiko organines molekules. Tačiau šie rasti cheminiai junginiai nebuvo patvirtinti.

Marso paviršius nėra labai tinkamas gyvenimui. Yra žinoma, kad planetoje yra šalta, paplitusi radiacija ir kiti nieko gero nelinkintys faktoriai. Tačiau ir Žemėje yra puikių pavyzdžių, kaip ekstremaliomis sąlygomis gybybė sugeba išgyventi ir daugintis.

NASA nuotr./Viking-1 kamera užfiksuotas Marso paviraiaus vaizdas
NASA nuotr./„Viking-1“ kamera užfiksuotas Marso paviršiaus vaizdas

Ar Žemės gyvybė atkeliavo iš Marso?

Antarktidoje rasti meteoritai, kurie atkeliavo iš Marso, turi struktūras, panašias į Žemėje gyvenančius mikrobus.

Daug tyrimų siūlo cheminį, o ne biologinį šių struktūrų paaiškinimą, tad diskusijos tęsiasi. Šie rezultatai rodo galimybę, kad gyvybė į Žemę atkeliavo iš Marso, atnešta meteoritais.

Ar žmonės gali gyventi Marse?

Ar žmonės gali gyventi Marse galima sužinoti tik vienu būdu – tai išbandyti. NASA planavo jau 1988 metais Marse turėti bazę, kurioje nuolat gyventų žmonės. Tačiau tarpplanetiniai žmogaus skrydžiai iškėlė mokslinius ir technologinius iššūkius.

Europos kosmoso agentūros nuotr./Misijos metu buvo imituotas ir iaėjimas į Marso paviraių.
Europos kosmoso agentūros nuotr./Misijos metu buvo imituotas ir išėjimas į Marso paviršių.

Mokslininkai svarsto maisto, vandens ir deguonies galimo stygiaus problemas, potencialius pavojus (ugnis, radiacija), kurie gali užklupti keliaujančius ir gyvenančius Marse. Taip pat dera prisiminti, kad astronautai, iškeliavę į Raudonąją planetą, bus už milijonų kilometrų nuo Žemės. Astronautams būtų tikras iššūkis nusileisti, dirbti ir gyventi kitoje planetoje, o vėliau grįžti į Žemę.

Tačiau atrodo, kad yra trokštančių sužinoti, kaip atrodo gyvenimas Marse. Lapkričio pradžioje baigėsi 520 dienų trukusi misija „Mars500“, kurios metu buvo simuliuojama kelionė į Marsą ir atgal. Šeši savanoriai įrodė, kad misija yra įmanoma, o mokslininkai teigia, kad misijos metu gauti duomenys bus labai naudingi rengiantis tikrai kelionei.

Negana to, atsirado net 400 savanorių, kurie ryžtųsi kelionei į Marsą be bilietų atgal. Šia misija būtų siekiama nugabenti žmones į Raudonąją planetą, apgyvendinti ir tiekti jiems būtiniausius daiktus. Grįžimas atgal yra per daug brangus, tad savanoriai turėtų pradėti kurti gyvenimo sąlygas Marse.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min