„ Naudodama moderniausias technologijas ES siekia sukaupti milijonus skaitmeninių objektų – filmų, fotografijų, paveikslų, garso įrašų, žemėlapių, rankraščių, laikraščių, dokumentų ir, be abejo, knygų.
Pradėjusios veikti bibliotekos naudotojai iškart galės rasti didelės apimties literatūros darbų, tokių kaip Dante „Dieviškoji komedija" arba tapybos šedevrų, pavyzdžiui, Jano Vermeero „Mergina su perlo auskaru", taip pat kompozitorių, tarp jų ir Ludwigo van Beethoveno, rankraščių.
Interneto ir kūrinių skaitmeninimo technologijos „leis studentui iš Čekijos naršyti britų biblioteką nenukeliavus į Londoną arba meno gerbėjui iš Airijos iš arti apžiūrėti „Moną Lizą" nestovint eilėse Luvre", – aiškino už informacinę visuomenę ir mediją ES atsakinga komisarė Viviane Pasak komisarės, „EuropeanaReding.
Pasak komisarės, „Europeana" suteiks galimybę „plačiau pažvelgti į visus lobius, giliai paslėptus mūsų bibliotekose, muziejuose ir archyvuose", taip pat „palyginti šedevrus, šiuo metu išsisklaidžiusius po visą pasaulį".
Projekto pradžia gana kukli – „Europeana" šiuo metu turi 14 etatinių darbuotojų, o projektui plėtoti skirta 2,5 mln. eurų (8,6 mln. litų). Bibliotekos adresas internete – www.europeana.eu.
Bandomojoje bibliotekos versijoje, kuri pasirodys ketvirtadienį, bus apie 2 mln. skaitmeninių kūrinių. Jie visi jau anksčiau buvo prieinami viešai, nes daugumos naujausių kūrinių publikavimą varžo autoriaus teisių ir naudojimo internete sąlygos.
Iki 2010 metų, kai „Europeana" pradės veikti visu pajėgumu, bibliotekoje ketinama sukaupti 10 mln. kūrinių. Skaičius įspūdingas, tačiau tai tėra lašas jūroje, žinant, kad didesnėse Europos viešosiose bibliotekose saugoma 2,5 mlrd. knygų.
Daugiausia išteklių eikvoja kūrinių skaitmeninimas
Šiuo metu skaitmeniniu formatu prieinama apie 1 proc. ES nacionalinėse bibliotekose saugomų knygų. Tikimasi, kad iki 2012 metų jų pagausės iki 4 procentų. Tačiau įskaitmenintus kūrinius dar reikia įdėti į internetą.
Šiuo metu skaitmeniniu formatu prieinama apie 1 proc. ES nacionalinėse bibliotekose saugomų knygų.Ši milžiniška užduotis pasirodė esanti neįkandama netgi interneto milžinei JAV kompanijai „Microsoft".
2006 metų pabaigoje „Microsoft" buvo pradėjusi savą internetinės bibliotekos projektą, tačiau po 18 mėnesių jį nutraukė, tesugebėjusi įskaitmeninti apie 750 000 kūrinių.
Kita vertus, kompanija „Google", kuri yra viena iš šios srities pradininkių, teigia, kad savo projekte „Google knygų paieška" (Google Book Search) publikavo apie 7 mln. knygų, išleistų iki 2004 metų pabaigos.
„Europeana" projektas iš pradžių buvo rengiamas kaip 27 šalių Bendrijos iššūkis „Google" bibliotekai. Prancūzijos iniciatyva keletas šalių 2005 metais susitarė pradėti vystyti ES lygio elektroninę kūrinių talpyklą.
Bibliotekoje, kurios interneto portalas pradėjo veikti 2007 kovą, iš pradžių įdėta keli tūkstančiai darbų iš Prancūzijos, Vengrijos ir Portugalijos. Šiuos leidinius įkėlė Prancūzijos nacionalinė biblioteka, kuri 1996 metais pradėjo plėtoti savo internetinės saugyklos projektą „Gallica".
Sumanymą įgyvendinti trukdo dar viena kliūtis – „Europeana" projekte naudojama 21 kalba, nors pradžioje daugiausia dėmesio skiriama projekto versijoms anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.
Be to, 2009–2010 metais Briuselis skirs apie 120 mln. eurų (414,3 mln. litų) skaitmeninėms technologijoms tobulinti, o dar 40 mln. eurų (138,1 litų) bus investuota į daugiakalbius projektus, tokius kaip automatinio vertimo sistemos.
Bendrija taip pat tikisi, kad prie šių projektų prisidės privatusis sektorius, o tai labai paspartintų jų įgyvendinimą.
