Didžiosios Britanijos mokslininkas dr. Orlaithas Fraseris praleido 18 mėnesių Chesterio zoologijos sode tyrinėdamas 22 suaugusias šimpanzes. Jis stebėjo, kas vyksta po to, kai šimpanzės susipeša dėl maisto, patelės ar tiesiog sėdėjimo vietos. Beveik 50 proc. atvejų pralaimėjusi šimpanzė būdavo paguodžiama kito grupės nario. Ir dažniausiai tas narys būdavo artimas, pavyzdžiui, draugas, su kuriuo dažniausiai žaidžia arba dalijasi maistu kovą pralaimėjusi „auka“.
Paguodą viena kitai šimpanzės išreikšdavo bučiniu ar apkabinimu, krapštinėjimosi sesija arba tiesiog žaidimu. Mokslininkai pastebėjo, kad po tokios paguodos, sumažėja šimpanzių streso lygis.
„Nors dažnai manoma, kad sugebėjimas užjausti yra išimtinai žmoniškas bruožas, akivaizdu, kad tai klaidinga nuomonė. Išsiaiškinau, kad šimpanzės lygiai taip pat kaip ir žmonės ištikus bėdai sugeba paguosti savo artimą“, – sakė O.Fraseris.
Taip pat pastebėta, tačiau tyrimais kol kas neįrodyta, kad gailestį jaučia ir užjausti moka gorilos, šunys, bonobos.
