Varėnos r., Kaniavos sen., Rudnios kaimo bažnyčia yra stačiakampio plano, dvibokštė, vienos navos, su priebažnyčiu. Šis sakralinis objektas yra vertingas tiek savo išorinėmis, tiek vidinėmis medinėmis architektūrinėmis detalėmis: bažnyčios fasadai apkalti medinėmis lentomis (lentjuostės kaltos vertikaliai), bažnyčios viduje saugotinas vargonų choro, navų, presbiterijos patalpų visumos sprendinys; vargonų choro medinių profiliuotų lentų turėklas su mediniu porankiu; medinių lentų grindų danga; navų, presbiterijos medinių profiliuotų lentų lubos.
Galima suskaičiuoti ne vieną dešimtį bažnyčios interjero vertybių: tai – paveikslai, skulptūros, didysis Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Globėjos altorius, šoninis kairysis Nukryžiuotojo altorius su trimis skulptūromis ir paveikslu, šoninis dešinysis Šv. Pranciškaus Asyžiečio altorius su dviem skulptūromis ir dviem paveikslais, zakristijos–koplyčios Nukryžiuotojo altorius, sakykla–klausykla, klausyklos, vargonai, mediniai aštuonių eilių keturviečiai suolai–klauptai ir kt.
Rudnios parapija buvo įkurta 1910 m. kunigo S.Mincevičiaus rūpesčiu. Tais pačiais metais iš Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus dvasinės konsistorijos buvo gauti leidimai perkelti Nočos bažnyčią į Rudnią. Bažnyčios rąstai buvo sužymėti ir vietinių gyventojų pervežti su arkliais. 1910 m. lapkričio mėn. buvo baigta statyba, tačiau bažnyčia pastatyta kitokia nei nurodyta A.Filipovičiaus – Duboviko projekte ir kitokia nei stovėjo Nočoje.
