Iki -60% prenumeratai. Paskutinės akcijos dienos!
Išbandyti

Į Lietuvą grįžo speleologai, nusileidę į giliausio urvo dugną (nuotraukos)

Sekmadienio vakarą, po beveik mėnesį trukusios ekspedicijos Kaukazo kalnuose, į Lietuvą grįžo paskutiniai speleologų ekspedicijos „Gilyn į Žemės centrą“ dalyviai.
Sekmadienio vakarą į Vilnių grįžo paskutiniai speleologų ekspedicijos „Gilyn į Žemės centrą“ dalyviai.
Sekmadienio vakarą į Vilnių grįžo paskutiniai speleologų ekspedicijos „Gilyn į Žemės centrą“ dalyviai. / Giedriaus Steiblio nuotr.
Temos: 1 Urvas

Dvidešimties speleologų grupė nusileidimui į giliausio pasaulio urvo Kruber–Voronja dugną ruošėsi daugiau nei pusantrų metų. Tarptautinė ekspedicija, kurioje dalyvavo lietuvių, ispanų, vengrų, airių ir britų speleologai tikslą pasiekė rugpjūčio 23 dieną.

„Ekspedicija, kuriai ruošėmės beveik pusantrų metų, nepaisant kai kurių nesklandumų, pavyko puikiai. Džiaugiamės, kad mes galėjome būti tais žmonėmis, kurie Lietuvos vardą įamžino giliausio pasaulio urvo dugne“, – kalbėjo ekspedicijos vadovas, speleologų klubo „Aenigma“ narys Aidas Gudaitis.

Šios kelionės dalyviams teko nuolat kęsti urve tvyrančią žemą temperatūrą, drėgmę, purvą ir tamsą. „Neslėpsiu, buvo tikrai sunku. Po keliolikos dienų urve išlipę į paviršių, mes buvome labai išsekę. Dar ir dabar visi jaučiame nuovargį ir skaudantį kūną, tačiau jeigu pasitaikytų proga tai pakartoti – nedvejodamas sutikčiau“, – Vilniaus geležinkelio stotyje sakė Gediminas Sakalauskas, vienas iš trijų speleologų,  pakartojusių pasaulio ir pasiekusių Lietuvos nusileidimo į gylį rekordą.

Sudėtingiausia dalis šiame žygyje urvų tyrinėtojų laukė beveik 2 km gylyje. Norėdami nusileisti į patį urvo dugną, jie turėjo pranerti visiškai apsemtą urvo praėjimą. Dėl to, jie privalėjo siaurais urvo praėjimais atsinešti specialią nardymo įrangą ir oro balionus. Nusileidę į giliausio urvo Kruber–Voronja dugną, esantį 2158 m gylyje, speleologai pritvirtino  Lietuvos tūkstantmečio ženklą, taip paminėdami Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Trumpai apie giliausią pasaulio urvą Voronją

Įėjimą į urvą 1960 metais atrado Gruzijos urvų tyrinėtojai. Praėjusio amžiaus 80-ųjų pradžioje urvas buvo ištirtas iki 340 metrų gylio ir buvo užmirštas beveik 30 metų. Intensyvūs urvo tyrinėjimai prasidėjo 1999 metais, kai Ukrainos speleologai 230 metrų gylyje aptiko naują praėjimą. Pasiekę 700 metrų gylį, jie pradėjo naują Krubrio–Voronjos urvo tyrinėjimo etapą.

Šiuo metu urvo gylis 2191m (±9m). Tai vienintelis urvas pasaulyje, gilesnis nei 2 kilometrai. Įėjimas į urvą yra 2256m aukštyje virš jūros lygio. Pats urvas yra Vakarų Kaukazo kalnuose, Gagros kalnyne, Arabikos kalnų masyve. Urvas priklauso Arabikos urvų sistemai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Playtime 2024“ – jau rugsėjį Kauną sudrebins didžiausias Lietuvoje kompiuterinių žaidimų festivalis
Reklama
Kaip sutaupyti įsirengiant automatinę laistymo sistemą?
Reklama
Testas apie vėjo elektrines: ką žinote apie elektros gamybą iš vėjo?
Reklama
Dantų atkūrimas per parą – implantacijos laimėjimas, leidžiantis akimirksniu susigrąžinti šypseną
Užsisakykite 15min naujienlaiškius