Studijos autorės A.Hope Jahren ir Rebecca Kraft tyrime naudojo prietaisus, nustatančius anglies ir azoto kiekį mėsoje. Pagal šiuos duomenis galima nustatyti, kuo buvo maitinami gyvuliai ir kokiomis sąlygomis jie buvo laikomi.
Remdamosi rastais dideliais anglies ir azoto kiekiais ištirtoje mėsoje, mokslininkės padarė išvadą, jog maistui auginami galvijai bei naminiai paukščiai daugiausiai buvo šeriami kukurūzais. Šis pašaras gyvuliams leidžia priaugti didžiausią svorį per patį trumpiausią laiką. Taip pat nustatyta, kad gyvuliai buvo laikomi ypač suvaržytuose garduose.
Hawaii Universiteto profesorė A.H.Jaren interviu teigė, jog azoto kiekis tirtoje mėsoje buvo ypatingai didelis. Anot jos, iš to galima daryti išvadą, kad gyvuliai buvo šeriami savo pačių atliekomis.
„Burger King“ atstovai atsisakė komentuoti tokius tyrimo duomenis. „Wendy‘s“ atstovas tikino apie jų restoranų tinklo keliamus „ypač griežtus reikalavimus užtikrinant gyvulių gerovę.“ Tuo tarpu „McDonald‘s“ atstovė susilaikė nuo komentarų ir nurodė kreiptis į Amerikos Mėsos Institutą (AMI).
AMI viceprezidentė Janet M.Riley sakė, jog anglis ir azotas atsiranda natūraliai; šių medžiagų galima rasti ir gamtoje, ir žmogaus organizme. Ji taip pat pažymėjo, kad nepaisant mokslininkų reikalavimų teikti daugiau informacijos apie gyvulių pašarus bei mėsos apdirbimo procesą, vartotojams „pakanka“ tiek informacijos, kiek jos yra.
Remdamosi rastais dideliais anglies ir azoto kiekiais ištirtoje mėsoje, mokslininkės padarė išvadą, jog maistui auginami galvijai bei naminiai paukščiai daugiausiai buvo šeriami kukurūzais.
Per dvejus metus mokslininkės skirtinguose greito maisto restoranuose nusipirko 480 porcijų mėsainių, vištienos sumuštinių ir skrudintų bulvyčių. Tuomet pagal minėtą metodiką jos ištyrė šį maistą.
Ūkininkai azoto trąšas naudoja siekdami kuo didesnio derliaus. Nuo 1940 m., kai žemės ūkyje pradėtos naudoti šios trąšos, kukurūzų derlius padidėjo du su puse karto.
Studijos autorės, remdamosi mėsoje aptiktais anglies pėdsakais, sako, kad galvijai buvo laikomi ypač mažuose narvuose, o maitinami – daugiausiai kukurūzais. Labiausiai skyrėsi „Burger King“ sumuštinių mėsa, kurią ištyrus paaiškėjo, jog kai kurie galvijai gaudavo natūralaus augalinio ėdesio ar kitokių pašarų.
Daug mažesnis azoto kiekis aptiktas tų gyvulių mėsoje, kurie daugiausiai mito žole ar šienu, buvo laikomi dideliame erdviame aptvare.
Tačiau vištienos tyrimų rezultatai buvo panašūs tarp visų greito maisto restoranų. Nustatyta, jog didžiausią vištų raciono dalį sudarė kukurūzai. Nors paukštienoje nustatytas mažesnis azoto kiekis nei jautienoje, šios medžiagos aptikta pakankamai daug, kad būtų galima padaryti išvadą, jog vištos buvo auginamos ypatingai apriboto judėjimo garduose.
Skrudintų bulvyčių testai parodė, kad greito maisto restoranai naudoja tą patį ar kelių sumaišytų rūšių aliejų, nors šie savo reklamose teigia priešingai. Pavyzdžiui, „Wendy‘s“ skelbia naudojanti keturis skirtingus aliejus: rapsų, sojų, medvilnės ir kukurūzų. Iš tiesų ištyrus šešių skirtinguose JAV regionuose esančių restoranų bulvytes, nustatyta, kad visur buvo naudojamas tas pats kukurūzų aliejus.
New York Universiteto mitybos profesorė Marion Nestle sako, jog ši studija dar kartą patvirtino tai, ką ir anksčiau žinojome apie greito maisto industriją: gyvuliai auginami ypač ribotos erdvės garduose bei daugiausiai maitinami kukurūzais. Tačiau M.Nestle nuomone, žmonės neturėtų baimintis kukurūzų – patys savaime jie yra normalus gyvulių pašaras.
Dublino Universiteto mokslininkas dr. Frankas Monahanas abejoja tyrėjų išvadomis, kad padidėjęs azoto kiekis mėsoje reiškia prastas galvijų gyvenimo sąlygas. Anot jo, tai paprasčiausiai gali rodyti, jog šios medžiagos buvo naudojamuose pašaruose. Tuo tarpu anglies kiekio mėsoje rodikliai, pasak F. Monahano, galėtų būti ir dar didesni, norint įrodyti pernelyg prastą gyvulių racioną.
F.Monahanas sako, jog pastaruoju metu didėja greito maisto vartotojų susidomėjimas, iš kur atkeliavo jų valgomas jautienos mėsainis.
Maisto gamintojus konsultuojančios įmonės vadovas Bobas Goldinas sako nesuprantąs, kodėl maisto industrijos kompanijos turėtų slėpti savo tiekėjus: „Jeigu tai nėra komercinė paslaptis, kodėl jos tai norėtų nuslėpti?“
A.H.Jahren ir R.Kraft šį tyrimą atliko be atlygio. Viena iš mokslininkių sakė, jog šio darbo jos ėmėsi norėdamos žmonėms suteikti daugiau informacijos, kaip jautis tampa „McDonald‘s“ mėsos paplotėliu.
„Informacijos trūkumas yra iš tiesų stulbinantis,“ – sako A.H.Jahren. Ji teigė dvejus metus bandžiusi iš „Burger King“, „Wendy‘s“ ir „McDonald‘s“ tinklų gauti informacijos apie jų produkcijos tiekėjus bei kokiais būdais ta produkcija yra užauginama. Tiek „Wendy‘s“, tiek „McDonald‘s“ atsisakė atskleisti savo tiekėjus, motyvuodami tuo, jog tai konkurencinė paslaptis.
