Dabar populiaru
Publikuota: 2015 birželio 29d. 15:03

Jaunavedžių antplūdis išgąsdino gamtininkus – vestuvės ant Olando kepurės skardžio uždraustos

Audra Baltijos jūroje, ties Olando kepure 2014 m. rugpjūčio 20 d.
Skaitytojo J. nuotr. / Olando kepurės skardis

Naujos Civilinio kodekso pataisos, leidžiančios jaunavedžiams rengti santuokos registravimo ceremonijas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos deklaracijos, pajūryje sukėlė sumaištį. Unikalų Olando kepurės skardį prižiūrintys Pajūrio regioninio parko darbuotojai susiėmė už galvų. Būgštaujama, kad sparčiai nykstantį skardį užplūs jaunavedžių svitos iš visos Lietuvos.

Skardžio likimą sprendžia speciali darbo grupė

Vos tik pasigirdus planams leisti jaunavedžiams tuoktis bet kurioje savivaldybėje, buvo suburta darbo grupė dėl vestuvininkų lankymosi Olando kepurėje. Už jos priežiūrą atsakingi Pajūrio regioninio parko darbuotojai neabejoja, kad leidus čia tuoktis visiems, kas nori, ilgainiui skardis bus sunaikintas. Darbo grupėje pasiūlyta vestuvių ceremonijas prilyginti renginiams, o tokiai šventei jau neužtenka Civilinės metrikacijos skyriaus sutikimo – būtinas Klaipėdos rajono savivaldybės leidimas.

Žilvino Pekarsko/15min.lt nuotr./Karklės paplūdimys, Olando kepurė
Žilvino Pekarsko/15min.lt nuotr./Karklės paplūdimys, Olando kepurė

„Mano manymu, ten vyksta tikrų tikriausi renginiai. Vestuvių organizatoriai susiveža butaforines dekoracijas, baldus, aparatūrą, atsitveria teritoriją, kad aplink nevaikštinėtų prašalaičiai. Taip Olando kepurėje jie šeimininkauja kelias valandas, o vestuvininkams išvykus lieka nepataisomai suniokotas skardis“, – nuogąstavo Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius.

Olando kepurė nuniokota nepataisomai

Gamtininkai kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad ši neišduotų šiai vasarai leidimų rengti vestuves Olando kepurėje. Registruoti santuoką ant skardžio bus galima nebent kitąmet, kuomet specialistai parengs taisykles: kaip tiksliai tai reikia daryti, kurioje vietoje leidžiama būriuotis ir vaikštinėti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Susikibę jaunavedžiai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Susikibę jaunavedžiai

„Dabar visi tai daro, kaip išmano. Net su automobiliais privažiuoja prie skardžio, žirgus susiveža. Kelias valandas mindžikuojant toje pačioje teritorijoje susidaro vadinamosios išgraužos, kur lieka nutrypta žolė, po kurio laiko virstanti erozijos židiniu. Taip smėlis vis labiau pustomas, o skardis nepataisomai nyksta“, – apie lankytojų srauto daromą žalą Olando kepurei pasakojo D.Nicius.

Nepaisant unikalaus Lietuvos skardžio trapumo, Olando kepurė laikoma VIP santuokų vieta. Ji driekiasi 3 kilometrus paleis jūrą, o skardis, nuo kurio atsiveria vaizdas į jūrą, – 20 metrų aukščio.

Viename bute – 10 jaunavedžių

Tik fotosesijoms atvykusių vestuvininkų nuo Olando kepurės gamtosaugininkai vaikyti nežada. Nerinks ir mokesčio, kurį iš jaunavedžių ima kiti parkai ir dvarai. Tikisi, kad vestuvininkai bent lankytojo bilietą, kainuojantį  1 eurą asmeniui, įsigis. Tiesa, kai kurioms poroms vis dėlto pavyko patekti tarp laimingųjų ir Olando kepurėje šią vasarą susiplanuoti ne tik fotosesiją, o ir vestuvių ceremoniją.

Tuoktis ant skardžio bus leista toms poroms, kurios leidimą registruoti santuoką ant skardžio gavo dar prieš priimant įstatymo pataisas, leidžiančias jaunavedžiams santuoką registruoti bet kurioje savivaldybėje. Tokių porų Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus sąraše – 20.

Tačiau ir joms teko pagudrauti, norint gauti leidimą tuoktis Olando kepurėje. Daugelis porų gyvena ne Klaipėdos rajone. Į pagalbą joms atskubėjo vestuvių organizatoriai, sugebėję net 10 amenų priregistruoti viename bute ir taip pasirūpinti ne tik gyvenamosios vietos deklaracija Klaipėdos rajone, o ir leidimu tuoktis prie jūros. 

Turite gražių filmuotų Olando kepurės vaizdų? Siųskite video@15min.lt.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min