Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ką geriama kava pasako apie žmogaus amžių bei jo pomėgius?

Geriant kavą
Fotolia nuotr. / Geriant kavą
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ko gero, dažno iš mūsų rytas prasideda nuo pasakymo: „Kaip sunku nubusti, einu išgerti kavos.“ Vis dėlto mokslininkai pastebi, kad kava – tai ne tik miego išblaškymo priemonė. „Manau, kad kai kurie žmonės kavą geria ir norėdami nubusti, bet kavos gėrimas, be jokios abejonės, yra tam tikras socialinis ritualas“, – sako psichologas Antanas Kairys.

Anot psichologo, viena vertus, kava yra bendravimo priemonė, panašiai kaip vynas. Kita vertus, sako A. Kairys, kava gali būti ir vieno žmogaus ritualas, struktūruojantis jo dieną ir aiškiai apibrėžiantis, kas dabar vyksta. „Žmonės yra linkę susikurti standartinius, stereotipinius veiksmus. Tai padeda suprasti, kad viskas vyksta pagal planą, viskas kontroliuojama. Be to, žmonės, gerdami kavą, dažnai neužsiima darbo reikalais – ar tai būtų trumpas atokvėpis, ar valandėlė. Tai yra tarsi signalas mums, kad galime šiuo metu ilsėtis“, – teigia A. Kairys.

Europos nuopelnas yra tas, kad iš kavos ji padarė ritualą ir, jo žodžiais, įvedė kavos gėrimo madą

Vienas garsiausių pasaulio sociologų Anthony Giddensas rašo, kad dažnai kavos gėrimo ritualas mums rūpi kur kas labiau negu pats jos gėrimo veiksmas. Pasak mokslininko, daugeliui vakariečių ryto puodelis yra asmeninės rutinos ašis, išaušus naujai dienai. O kai du žmonės tariasi susitikti kavos, juos, ko gero, labiau traukia proga pabūti drauge ir pašnekėti, o ne tai, ką jie geria, mano A. Giddensas.

Profesionalaus kavos degustatoriaus, daugiau nei dešimtmetį kavos verslu užsiimančio Vytauto Kratulio teigimu, Europos nuopelnas yra tas, kad iš kavos ji padarė ritualą ir, jo žodžiais, įvedė kavos gėrimo madą. „Visiškai skirtingai nei mes, kavą supranta šalys augintojos. Ten daugeliui kava – pragyvenimo šaltinis, jiems tiesiog būtina auginti kavą. O mūsuose tai yra aristokratų reikalas“, – skirtumus dėsto V. Kratulis.

Fotolia nuotr./Kava
Fotolia nuotr./Kava

Pirmas žingsnis – kavą gerti be cukraus

Ieva Malijauskaitė ir Domas Ivonis save vadina kavos entuziastais. Nuo tada, kai prieš kelerius metus nuvyko į Kolumbiją, kavos plantaciją, jie siekia būti kuo arčiau kavos. Todėl dabar jie kavą ne tik degustuoja, mala, bet ir skrudina patys. Be to, susitikimuose pasakoja, kaip išsirinkti gerą kavą ir kaip ją tinkamai paruošti.

„Lietuvoje reikėtų pradėti skatinti žmones kavą gerti be cukraus. Į vyno taurę niekas nesideda cukraus. Tai yra pirmas žingsnis. Tada jau žmonės po truputį atsirinks skonius, jų niuansus – kavos regionus, porūšius ir pan.“, – sako D. Ivonis. Anot jo, mūsų šalyje kavos rinka keičiasi labai smarkiai, ir čia formuojasi kavos gėrimo kultūra. Kavos specialistas svarsto, kad po poros metų ji turėtų įsitvirtinti. 

Lietuvoje reikėtų pradėti skatinti žmones kavą gerti be cukraus. Į vyno taurę niekas nesideda cukraus

Nors kavos gėrimo kultūra mūsų krašte dar tik formuojasi, dalis kavos entuziastų jau ne vienerius metus rengia kavos ruošimo čempionatus, o jų dalyvių skaičius vis labiau auga. „Yra rengiami tokie konkursai, kur reikia rungtis ruošiant, ragaujant kavą arba piešiant ant kavos. Mes su Domu dalyvaujame visose rungtyse, bet man kažkaip gerai sekasi piešti ant kavos, o Domui – ją ruošti“, – pasakoja I. Malijauskaitė.

Pasak jos, jei ant kavos pieši tą patį, ką jau piešę kiti, geros vietos konkurse neužimsi. I. Malijauskaitės teigimu, norint tuo užsiimti, reikia turėti fantazijos ir gerus įgūdžius, suprasti kaip pienas, jos žodžiais, „draugauja“ su kava, mokėti išgauti kontrastą. 

Kava išsinešti kalba ir apie socialinę grupę

Mokslininkai pastebi, kad iš to, kaip ir kur geriama kava, galima spręsti ir apie žmogaus amžių bei jo pomėgius. Psichologas A. Kairys sako, kad tarp jaunimo paplitęs kavos išsinešti pirkimas ir nešiojimasis  nurodo priklausymą tam tikrai socialinei grupei.

„Jie taip parodo, kad yra pakankamai jauni, nes retai matome vyresnio amžiau žmogų su kavos puodeliu. Tai ženklas, parodantis – priklausau jaunimui, kuris lankosi „Coffee Inn“, „Vero Cafe“ ar kažkur kitur, ir vykdau jam prideramus ritualus“, – sako psichologas.

Tarp jaunimo paplitęs kavos išsinešti pirkimas ir nešiojimasis  nurodo priklausymą tam tikrai socialinei grupei

Jo manymu, tai siejasi su tradicijomis, susiformavusiomis tam tikrais istoriniais laikotarpiais. Kažkada esą būdavo įprasta kavą gerti tik iš porceliano ir tik rūmuose, nes šis produktas buvo brangus, kaip visi kiti, nevietinės gamybos produktai.

„Turbūt yra įvairaus amžiaus žmonių, kurie atsisako gerti kavą iš popierinių indelių ir mieliau renkasi porcelianinį ar kitokį. Tai gali reikšti, kad tas žmogus demonstruoja priklausąs tam tikroms tradicijoms, vyresnio amžiaus žmonių kultūrai, ir nori tai pabrėžti“, – teigia A. Kairys.

Daugiau nei trys puodeliai – žalingi sveikatai

Apie kavą ir jos rituališkumą galima kalbėti daug. Vis dėlto ir patys mokslininkai sutinka, kad ne ką mažiau svarbus kavos, kaip gėrimo, padedančio nubusti aspektas.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė sako, kad žmogaus sveikatai dar nežalingas kiekis – apytikriai trys puodeliai kavos. „Tik reikėtų išskirti nėščias moteris ir vaikus. Jiems kavos kiekiai yra mažesni. Nėščioms moterims du puodeliai kavos būtų laikoma santykinai saugia doze“, – pažymi specialistė.

Jos teigimu, vartojant daugiau kavos, atsiranda tolerancija kofeinui. Esą tie, kurie įprastai geria daugiau kavos, gali jos išgerti daugiau ir nepajusti jokių neigiamų simptomų, kitaip nei tie, kurie kavos geria mažai. Ši žmonių grupė, anot I. Drulytės, jaučia stipresnį kofeino poveikį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Starbucks“
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Starbucks“

„Tas teigiamas poveikis, dėl ko mes turbūt ir geriame kavą, – tai didesnis darbingumas, ilgesnė budrumo būsena. Neigiamas poveikis – padidėjęs kraujo spaudimas, didesnis širdies susitraukimų dažnis. Be to, kofeinas skatina šlapimo išsiskyrimą, taip pat plečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją“, – vardija I. Drulytė ir priduria, kad kofeinas pagreitina medžiagų apykaitą, kas kai kuriais atvejais yra pageidautina.

Pasak ekspertės, tai, po kiek laiko kofeinas pradeda veikti, ir kiek laiko žmogus išlieka budrus, yra gana individualu ir priklauso nuo to, ką žmogus valgė prieš vartodamas kavą. „Vidutiniškai po 30–45 kofeinas pradeda veikti. Po keturių valandų – prasideda pusinės eliminacijos periodas, kai pusė jo organizme suskyla. Taigi galima sakyti, kad iš viso kofeinas veikia iki 6–8 valandų, o jo poveikis prasideda po pusvalandžio. Žodžiu, tai yra gana ilgas procesas“, – aiškina I. Drulytė.

Iš viso kofeinas veikia iki 6–8 valandų, o jo poveikis prasideda po pusvalandžio

D. Ivonis atkreipia dėmesį, kad, siekiant išsiaiškinti, kiek kavos galima išgerti, labai svarbu atsižvelgti ir į jos rūšį. Pasak pašnekovo, pagrindinės pupelių rūšys, naudojamos kavos gamyboje, yra dvi: arabika ir robusta. Tačiau jose esantis kofeino kiekis gana stipriai skiriasi. Robustos kavamedžio vaisiuose, D. Ivonio žiniomis, yra iki dviejų kartų daugiau kofeino nei arabikos kavamedžio. Dėl kofeino augalas tampa atsparus kenkėjams, jį daug paprasčiau kultivuoti ir jis duoda didesnį derlių, pasakoja specialistas. Tačiau, anot jo, tokiu atveju kava netenka skonio ir aromato.

„Jei norite kavą rinktis dėl skonio, reikia rinktis arabiką, nes joje yra daug daugiau aromatinių komponentų. Jei norite daugiau kofeino, gerkite kavą iš robustos pupelių. Labai daug priklauso nuo niuansų. Jei užsiplikote kavą puodelyje ir laukiate, kol ji visiškai atvės, kofeino kavoje bus daug daugiau. Mat kuo ilgiau sąlytyje su karštu vandeniu yra malta kava, tuo daugiau ji išsiskiria kofeino“, – aiškina D. Ivonis.

Suomiai nepradeda ryto be kavos

Lietuvos gyventojai pagal išgeriamos kavos kiekius atsiduria 23 vietoje. Sąrašo viršuje – Švedija, Suomija ir Nyderlandai. LRT radijo bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė sako, kad turbūt nei vienas suomis nepradeda ryto be kavos. Kava šiame krašte esąs iš tiesų svarbus dalykas.

„Suomiai labiausiai mėgsta kavą, išvirtą aparatu su filtru. Jie deda popierinį filtrą ir pila nestiprios skrudintos kavos. Ta kava yra rūgštoko skonio, geriama dideliuose puodeliuose. Į tokį didelį puodelį išvirtos kavos jie dar įsipila šalto pieno“, – pasakoja A. Kaškelevičienė. Anot jos, apklausos rodo, kad 73 proc. suomių namų ūkių turi tokį įprastą kavos aparatą su filtru.

Flickr.com/Be kavos puodelio sunkiai įsivaizduojame savo rytą
Flickr.com/Be kavos puodelio sunkiai įsivaizduojame savo rytą

Suomijoje gyvenanti moteris taip pat priduria, kad dažno lietuvio geriama užpiltinė kava – vienas nesuprantamiausių mūsų šalies gyventojų įpročių. „Visi suomiai, grįžę iš Lietuvos sako – na kaip jūs galite gerti tokią kavą? Viskas Lietuvoje gerai, bet ta jūsų namie geriama kava... Tai suomiams labai nesuprantamas dalykas, nes niekas tokios kavos čia, Suomijoje, negeria. Pats blogiausias variantas čia – tą kavą užpilti, nuspausti ir gerti“, – teigia A. Kaškelevičienė.

Tačiau kavos ekspertas D. Ivonis teigia, kad užpiltinė kava nėra kažkas bloga, tik labai svarbu, kad ji būtų paruošta tinkamai. Pasak pašnekovo, net ir degustuojant kavą, siekiant pajusti jos tikrąjį skonį, ji kaip tik ragaujama užpilta karštu vandeniu. Tai, kavos entuziasto teigimu, yra profesionaliausias būdas nustatyti kavos defektams ir visiems niuansams. Bet dažnas ją netinkamai užplikome, pastebi specialistas.

„Tarkim, turint 200 ml puodelį, reikėtų 10–12 mg kavos, o tai yra 2–3 šaukšteliai. Pagrindinė klaida, kurią daro žmonės, yra ta, kad jie pliko smulkiai maltą kavą. Reiktų stambiau maltos kavos. [...] Negalima pilti verdančio vandens, reiktų palaukti, kol jis nustos burbuliuoti, tada vienu mostu, pakankami stipria srove pilti vandenį ant kavos. Pamatysite, kad ant paviršiaus susiformuos kavos pluta. Tada reikėtų palaukti kažkur 3–4 minutes ir sujudinti tos plutos paviršių. Profesionaliai tai daroma tiesiog šaukštu perbraukiant plutą. Tuomet visi tirščiai nuskęs ir ant paviršiaus liks geltona masė. Ta geltona masė nėra reikalinga, ją reikia nuimti. O tada jau galima mėgautis“, – sako D. Ivonis.

Trys svarbiausi kavos bruožai

Vis dėlto tiek D. Ivonis, tiek V. Kratulis atkreipia dėmesį, kad tik dalis žmonių kavą moka paruošti tinkamai. V. Kratulis pasakoja, kaip atskirti gerą kavą. „Trys svarbiausi kavos atributai, ko reikia gerai kavai, – tai švarumas, saldumas ir maloni rūgštis. Šiandien žmonės vaikšto į kavines, ateina ir sako – man tos nerūgščios kavos. Tai reiškia, kad žmogus neturi didelio supratimo, ko iš kavos norėti. Didžioji dalis kavos yra prasta – ji būtent ir yra nerūgšti, murzina, nesaldi“, – tvirtina specialistas.

Trys svarbiausi kavos atributai, ko reikia gerai kavai, – tai švarumas, saldumas ir maloni rūgštis

D. Ivonis sako, kad kavos be kofeino iš tiesų nebūna. Iš tiesų iš kavos skirtingais būdais (cheminiu arba slegiant) šalinant kofeiną, jis pašalinamas tik iš dalies.  „Kada pašalinamas kofeinas, iš dalies pašalinama kažkuri dalis skonio. Bet įdomus dalykas tas, kad visiškai pašalinti kofeino – neįmanoma. Ta kava, kuri yra be kofeino, iš tiesų nėra be kofeino, tai kava su sumažintu kofeino kiekiu“, – sako kavos žinovas.

O štai tirpi kava paprastai turi labai daug kofeino, sako I. Malijauskaitė. Anot jos, dažniausiai ji gaminama iš robustos kavamedžio pupelių. „Kavos technologija, skirta tirpiai kavai gaminti, yra pakankami brangi. Ir jos kaina dažnai būna net didesnė negu paprastos kavos. Joje labai daug kofeino. Aišku, gal malonumas tas, kad ištirpsta ir gali viską gerti be tirščių“, – teigia kavos entuziastė.

D. Ivonis pataria – norint suprasti, ar kava gera, visų pirma ant jos pakuotės reikia žiūrėti, kada ji skrudinta, mat savo aromatą kava ima prarasti, praėjus mėnesiui arba dviem mėnesiams po skrudinimo. „Kalbant apie skonį, tai, kad ant kavos yra rašomas galiojimas – metai, du, praktiškai nieko nepasako. Jei ant pakuotės nėra net skrudinimo datos, tai iš tiesų iš tos kavos likęs tik kofeinas“, – teigia D. Ivonis.

Savo ruožtu I. Malijauskaitė priduria, kad, įsigijus kavos, geriausia ją laikyti originalioje pakuotėje – tuomet esąs geresnis jos sąlytis su oru.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min