Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip saugiai pramogauti ant ledo ir ką daryti įlūžus?

Renginio akimirka
Tomo Markelevičiaus nuotr. / Renginio akimirka
Šaltinis: Lrt.lt
2
A A

Ant ledo lipti reikėtų tik įsitikinus jo storiu, o įlūžus svarbiausia nepulti į paniką, LRT RADIJUI sako Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Evelina Voitonis. Jos teigimu, pamačius įlūžusį žmogų taip pat reikėtų išlikti ramiems ir nepulti ant ledo jo gelbėti.

– Kas dažniausiai lipa ant ledo? Dažnai kalbame, kad tai žvejai, bet turbūt ne tik žvejai nori papramogauti, pabūti gamtoje, pasivaikščioti užšalusiais vandens telkiniais.

– Be poledinės žūklės mėgėjų, ant užšalusių ežerų, upių, tvenkinių, marių lipa ir smalsuoliai, aktyvių pramogų išsiilgę vaikai ir suaugusieji, kurie su savimi tempiasi ir rogutes, pasiima pačiūžas. Reikia žinoti, kad ledas gali būti klastingas ir pavojingas, todėl lipant ant jo reikia būti ypač budriems ir atsargiems.

– Poledinės žūklės žvejai mėgėjai turi nemažą patirtį. Beveik visi įprato, kad reikia turėti gelbėjimosi priemonių, kurios privalomos, esant ant ledo. Būtina turėti du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus, kurie padeda išsigelbėti įlūžus, tačiau žvejai turbūt pasirenka ir ankstyvą rytą, ir užsibūna, kai jau sutemsta. Kokie didžiausi pavojai slypi žvejams?

– Žmonės neturėtų eiti ant ledo po vieną. Ypač to nerekomenduojama daryti tamsiu paros metu ir esant netvirtam ledui. Reikia žinoti, kad pavieniams žmonėms eiti ant ledo saugu tik šviesiuoju paros metu, kai ledo storis yra didesnis kaip 7 cm. Įvairioje literatūroje rašoma, kad ledas turi būti ir bent 10 cm storio. Kad jis išlaikytų didesnę grupę žmonių, ledas turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.

Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtuose interneto puslapiuose. Svarbu paminėti, kad ledas nėra visur vienodas – kai kuriose vietose, pavyzdžiui, ten kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, arčiau kranto ledas būna plonesnis.

– Ką sako statistika? Ar daug žmonių vis dėlto skęsta būtent šaltuoju metų laiku?

– Pagal Higienos instituto duomenis, ne maudymosi sezono metu, t. y. nuo 2015 m. sausio iki birželio mėn., Lietuvoje nuskendo 40 žmonių. Dar 10 žmonių – spalį. Dalis jų – įlūžus ledui. Tikslių duomenų, kiek žmonių įlūžo, neturime. Reikia būti ypač budriems.

– Jeigu taip nutiko, kad įlūžome, turbūt dar yra būdų išsigelbėti? Kaip reikėtų elgtis?

– Pirmiausia reikia nepasiduoti panikai ir karštligiškai nesikabinti už ledo krašto, nes jis trapus, plonas. Taip judėdami, bandydami išsikapstyti, prarasite jėgas. Reikėtų bandyti  „užplaukti“ ant ledo, kai kūnas laikosi ant vandens paviršiaus ir artėti prie tvirtesnio ledo.

Jau pasiekus tvirtą ledą, plačiai išskėstomis rankomis ir krūtine reikėtų bandyti užsiropšti ant jo ir dėti kojas vieną po kitos. Jeigu tai padaryti trukdo sunkūs batai, galima juos nusiauti, tačiau drabužių geriausia nenusivilkti – kad ir šlapi, jie saugo nuo ledinio vandens, ledo.

Jeigu pavyko užsiropšti ant ledo, reikia kūno svorį pasiskirstyti kuo plačiau ir jokiu būdu nesistoti ant ledo, kol nepasiekėte kranto. Reikia šliaužti į krantą per tą pusę, iš kurios atėjote. Jeigu ant ledo užsiropšti nepavyksta, būtina kviesti pagalbą.

– Suteikti pagalbą taip pat reikia mokėti, kad gelbėtojas neįlūžtų ir neįvyktų dar didesnė nelaimė. Kokie svarbiausi patarimai, pastebėjus įlūžusį, skęstantį žmogų?

– Jeigu pamatote skęstantį žmogų, pirmiausia reiki įvertinti situaciją ir nebėgti stačia galva gelbėti įlūžusiojo. Toje vietoje ledas plonesnis, todėl negalima rizikuoti savo gyvybe. Pirmiausia skęstančiam žmogui reikėtų sušukti, kad jį matote ir skubate į pagalbą. Taip žmogus nusiramins.

Po to reikėtų pakviesti pagalbos. Galbūt kažkas iš šalia esančių žmonių galėtų pagelbėti. Jeigu esate vienas, pirmiausia būtina skambinti numeriu 112 ir trumpai papasakoti, kas įvyko. Negalima artintis prie žmogaus arčiau kaip 10 m atstumu, duoti skęstančiam rankos, nes savo svoriu galite įlaužti ledą.

– Kaip susirasti pagalbinių priemonių, kurios galėtų padėti?

– Tos priemonės gali būti įvairios, pavyzdžiui, su savimi turimos slidės, slidžių lazdos ar šalia gulinti šaka. Taip pat galima numesti virvę su mazgu ar tvirtai surištus šalikus, drabužius.

– Nusivilkta striukė taip pat gali atstoti virvę?

– Taip. Jeigu yra keli gelbėtojai, jie visi gali atsigulti ant ledo, tvirtai suimti vienas kitą už kojų ir sudaryti gyvą grandinę iki eketės. Tai taip pat galėtų pagelbėti.

– Laikas, kurį galima išbūti vandenyje, kol neištinka hipotermija, skaičiuojamas minutėmis. Ką reikėtų pirmiausia padaryti, ištraukus žmogų iš ledinio vandens? Kaip jį sušildyti?

– Kai žmogų jau ištraukėte į paviršių, patikrinkite kvėpavimą, pulsą. Jeigu reikia, būtina pradėti gaivinimą. Atsižvelgiant į situaciją, reikėtų kviesti greitąją pagalbą. Jeigu, pavyzdžiui, nemokate gaivinti, nežinote, kaip elgtis arba žmogus netekęs sąmonės, būtina kviesti greitąją pagalbą numeriu 112.

Jeigu yra galimybė, būtina nugabenti nukentėjusįjį į šiltą patalpą. Joje reikėtų nuimti sušlapusius drabužius ir juos pakeisti šiltais, apkloti. Jeigu žmogus sąmoningas, reikėtų duoti šiltų gėrimų, sriubos. Jokiu būdu nukentėjusiajam negalima duoti alkoholio ir trinti jo odos.

Jeigu žmogus ištiktas hipotermijos, reikėtų dėti šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos ir kirkšnių. Jeigu yra galimybė, žmogų reikia paguldyti į vonią, kurios temperatūra – 20 laipsnių. Po kokių 10–30 minučių temperatūrą reikėtų kelti iki 37 °C.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Ledas
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min