Vandenlentininkas, tarptautinių varžybų prizininkas Ovidijus Boiko, pastaruosius 5 – 6 metus tobulinęs savo įgūdžius įvairiose ekstremalaus sporto šakose, teigia, jog jėgos aitvarų ir vandenlenčių sportas pakeitė jo gyvenimą.
„Nors intensyviai sportavau nuo pat vaikystės, tačiau prasidėjus mokslams ir atsiradus sėdimam darbui (esu IT specialistas), ilgainiui „užsisėdėjau“ – pasakoja sportininkas. – Prasidėjo tai, kas paprastai vadinama „pilka kasdienybe“. Tačiau 2009 m. atradau ekstremalų sportą, išmėginau snieglentę. Prasidėjo pokyčiai.“
Nuo 2012 m. aktyviai įsitraukęs į vandenlenčių sportą, O.Boiko pastaruosius metus aktyviai dalyvavo ne tik įvairaus masto varžybos Lietuvoje ir užsienyje, bet ir prisidėjo prie pirmojo Lietuviško filmo, skirto šiai sporto šakai – „The Disclosure movie“ – kūrybinio darbo.
Filmas netrukus turėtų pasiekti kino sales, tačiau jau dabar galime išvysti šio filmo tyzerį:
Kai pokyčiai įvyksta savaime
Atletiško sudėjimo vyriškis įsitikinęs, jog tik tuo atveju, jei sportinė veikla yra artima širdžiai, galima pasiekti visapusiškų rezultatų.
„Jeigu užsiimi mylimu sportu, natūraliai imi prisižiūrėti mitybą, vartoti daugiau skysčių, gerti vitaminus, meti rūkyti (ar sumažini cigarečių kiekį), vartoji mažiau alkoholio... Tuomet ir kūnas, ir sveikata savaime sutvirtėja – tai aš vadinu „šalutiniu poveikiu“, – su šypsena pasakoja sportininkas.
Jeigu užsiimi mylimu sportu, natūraliai imi prisižiūrėti mitybą, vartoti daugiau skysčių, gerti vitaminus, meti rūkyti (ar sumažini cigarečių kiekį), vartoji mažiau alkoholio.
O.Boiko prisipažįsta, jog treniruoklių salėse leisti laiko jis nemėgsta: „Tai man lyg kokia katorga. (juokiasi) Laimei, vandenlenčių sportas yra dėkingas tuo, kad čia dirba visos raumenų grupės, ir papildomai nieko daryti nereikia.
Jeigu atlikinėji triukus, dirba kojų, pilvo preso, rankų raumenys. Net ir plaukiant tiesiai, reikia palaikyti visą kūną tiesioje pozicijoje, o tai reiškia, jog apkraunama didžioji dalis raumenų.“
Vandenlentininko pastebėjimu, progresas, užsiiminėjant šia sporto rūšimi, vyksta labai greitai: “Jau faktiškai per 2 mėnesius gali išmokti pašokimus nuo vandens bei įvairius nesudėtingus triukus.
Pats, tik pradėjęs sportuoti, jau po pusės metų sudalyvavau pirmose mėgėjiškose varžybose, po keleto metų – profesionalų lygos varžybose Europoje.”
Geri rezultatai – tik mėgiamos veiklos dėka
Nuo 17-kos metų kultūrizmu užsiimantis Europos kultūrizmo čempionas Andrius Pauliukevičius taip pat, kaip ir O.Boiko, laikosi nuostatos, jog norint sportinėje veikloje pasiekti geresnių rezultatų, reikia pirmiausia atrasti tą veiklą, kuri labiausiai pritinka.
„Pats išmėginau kelias sporto šakas – žaidžiau krepšinį, mėginau slidinėjimą, bet nei žiemos sporto šakos, nei komandinis žaidimas man nepasirodė patrauklūs“, – apie savo paieškas pasakoja atletas.
Kultūrizmo čempionas yra įsitikinęs, jog nemėgiamo dalyko neįmanoma tęsti: „Jeigu sporto šaka yra nuobodi, nėra motyvacijos, atsidavimo, taigi, nėra ir rezultatų.“
Norint sportinėje veikloje pasiekti geresnių rezultatų, reikia pirmiausia atrasti tą veiklą, kuri labiausiai pritinka.
Atradęs svorių kilnojimą ir jėgos pratimus, A.Pauliukevičius teigia supratęs, jog tai yra greičiausias ir efektyviausias kelias pasiekti jo norimą tikslą – pakeisti savo kūno formas.
„Be kita ko, aš mėgstu tik pats vienas būti atsakingas už savo pasiekimus ar nesėkmes, todėl šita sportinės veiklos rūšis man pritiko idealiai“, – pasakoja sportininkas.
Pataria nesiimti saviveiklos
Atletas pabrėžia, jog pradedančiajam, kuris imasi vienos ar kitos sportinės veiklos, svarbu susirasti atsidavusį ir motyvuotą tos srities trenerį: „Dalyko, kurio yra mokomasi, patrauklumas labai dažnai priklauso nuo to, kas dėsto ir kaip dėsto, t. y. nuo trenerio žinių (kiek jis metodiškai yra pasikaustęs) ir nuo trenerio asmenybės (kiek sugeba įkvėpti arba sudominti atėjusį žmogų).“
Sportininkas nepataria imtis saviveiklos be specialisto priežiūros. Jo teigimu, žmogus, kuris neturėdamas nuovokos mėgina pats vienas atsakyti, kaip ir ką daryti taisyklingai, tam tikrų atsakymų gali ieškoti daugybę metų. Be to, išauga tikimybė patirti traumą.
„Dažnu atveju tiesiog pats sportas gali pasirodyti neįdomus, neefektyvus ir nuobodus, – papildo pašnekovas. – Tik tuomet, kai tavo pirmuosius žingsnius stebi specialistas, kuris gali paaiškinti, kodėl reikia daryti vienus ar kitus pratimus, kas bus, jeigu darysite netaisyklingai, kaip pasiekti didesnį efektą per trumpesnį laiką, sportas tampa efektyvus.
Kai žinai tiksliai, ką ir kaip daryti, kokių rezultatų per kokį laiką tikėtis, išauga motyvacija dirbti pastoviai.“
Daugiau nei galima tikėtis
A.Pauliukevičiaus pastebėjimu, sportas į jo gyvenimą įnešė daugybę pozityvių dalykų, tiesiogiai nesusijusių su sportine veikla.
„Įdomiausia dalis – kiek sportas įvairių durų man atvėrė, ir kiek galimybių mano gyvenime atsirado. Atsirado galimybė parašyti knygą, nes aš pasirodžiau žmonėms kažkuo įdomus, galimybė suvaidinti televizijos serialuose arba nusifilmuoti filme.
Kai žinai tiksliai, ką ir kaip daryti, kokių rezultatų per kokį laiką tikėtis, išauga motyvacija dirbti pastoviai.
Galų gale, galimybė bendrauti su įdomiais žmonėmis, kurie yra labai geri kitų sričių specialistai – rašytojai, aktoriai, žurnalistai, fotografai ir t.t.“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja atletas.
Jo teigimu, pažindamas įvairių (kitų) sričių specialistus bei dirbdamas draugėje, sportininkas turėjo progą įgyti naujų įgūdžių, labai pravertusių jo gyvenime.
„Treniruodamas rašytoją, išmokau rašyti pats, o treniruodamas aktorių – sužinojau naudingų vaidybos paslapčių, ir visus tuos įgūdžius po to panaudojau gyvenime. Tai yra pats gražiausias dalykas, kurį man sportas atnešė“, – pasakoja A.Pauliukevičius.
