Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kenijoje rasta prieš 1,5 mln. metų vaikščiojusių žmonių protėvių pėdsakų

Rasti pėdsakai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rasti pėdsakai
Šaltinis: BNS
0
A A

Antropologai Kenijoje rado senovinių suakmenėjusių pėdsakų, kurių amžius – 1,5 mln. metų ir kurie yra ankstyviausias žinomas įrodymas, jog mūsų dvikojai protėviai vaikščiojo kaip šiuolaikiniai žmonės, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.

Šie pėdsakai buvo aptikti dviejuose nuosėdinių uolienų sluoksniuose netoli Kenijos šiaurėje esančio Ilereto miesto. Mokslininkai nustatė, kad šiuos atspaudus palikusios pėdos pagal anatomiją beveik nesiskyrė nuo šiuolaikinio žmogaus.

Pasak studijos autorių, Kenijoje rastus pėdsakus paliko darbštieji žmonės (Homo ergaster) arba ankstyvosios atmainos statieji žmonės (Homo erectus). Jie buvo pirmieji hominidai, kurių ilgos kojos ir sutrumpėjusios rankos atitinka dabartinio protingojo žmogaus (Homo sapiens) kūno proporcijas.

Visų pėdsakus palikusių individų kojų nykščiai buvo nukreipti lygiagrečiai kitiems pirštams – kitaip negu žmoginių beždžionių, kurių atsilošę nykščiai padeda įsikibti į medžių šakas.

Pėdsakai suteikė duomenų apie minkštųjų audinių pavidalą ir struktūrą, o fosiliniai kaulai paprastai tokios informacijos neatskleidžia, aiškino žurnale „Science“ paskelbto straipsnio pagrindinis autorius Matthew Bennettas iš Didžiosios Britanijos Bornmuto universiteto.

M.Bennettas nuskenavo ir sukūrė skaitmeninį suakmenėjusių pėdsakų modelį, kad juos būtų galima objektyviai palyginti su dabartinių žmonių ir kitų iškastinių hominidų pėdsakais.

Viršutiniame nuosėdinių uolienų sluoksnyje rastos trys pėdsakų grupės: dviejų individų pėdsakai, kuriuos sudarė po du atspaudus, vienas pėdsakas iš septynių atspaudų, taip pat keletas pavienių atspaudų.

Kitame nuosėdų sluoksnyje, kuris buvo 5 metrais giliau, išliko vienas pėdsakas, kurį sudarė du atspaudai, taip pat vienas mažas atskiras atspaudas, kuris, autorių nuomone, tikriausiai buvo vaiko.

Visų pėdsakus palikusių individų kojų nykščiai buvo nukreipti lygiagrečiai kitiems pirštams – kitaip negu žmoginių beždžionių, kurių atsilošę nykščiai padeda įsikibti į medžių šakas.

Ilerete rasti pėdsakai taip pat rodo, kad pėdos skliautas jau buvo gerai išsivystęs, o kojų pirštai trumpi, panašūs į dabartinių žmonių. Šie požymiai paprastai siejami su gebėjimu vaikščioti dviem kojomis.

Tanzanijoje, Etiopijoje, Kenijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje rasta keletas Homo ergaster ir Homo erectus fosilijų, kurių amžius maždaug toks pats, kaip ir Ilerete aptiktų pėdsakų.

1978 metais britų archeologė ir antropologė Mary Leakey Tanzanijos Letolio vietovėje rado prieš 3,6 mln. paliktų pėdsakų. Manoma, kad juos paliko ankstyvesnei žmogaus evoliucijos šakai priklausantys hominidai – australopitekai (Australopithecus afarensis), kurių pėdos skliautas buvo plokštesnis, o nykštys atsilošęs ir panašesnis į žmoginių beždžionių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Temos Akmenė, Kenija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min