-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kodėl Baltijos silkės tokios mažos?

Nepaisydami žvarbaus vėjo ir pusnių, apklojusių „Litexpo“ supantį mišką, šeštadienį tėvai su vaikais užplūdo parodą „Mokykla, 2013”.
Patiekaluose iš silkių  gausu nepakeičiamų amino rūgščių, kurių organizmas pats negamina ir gauna tik su maistu
Kodėl Baltijos silkės tokios mažos?

„Viskas, Kalėdų senelis jau išėjo, nieko nebegalima ten pirkti“, – prie rūbinės savo sūnui sakė mama. Akivaizdu, kad daug vaikų labiau susidomėjo ne knygomis, įvairiomis „Litexpo“ organizuotomis pamokomis, bet įvairiais loginiais žaidimais, spalvotais kokteiliais su šiaudeliais, primenančiais palmes, ledais, batais, kitomis prekėmis.

Tačiau netrūko besidominčių ir įvairiais robotais, mikroskopais, išmaniosiomis technologijomis.

15min.lt šeštadienį apsilankė Lietuvos jūrų muziejaus paskaitoje apie Baltijos jūrą.

Kai Baltija nebuvo Baltija

Negausiai susirinkusiųjų grupei Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Simona Mikalkevičiūtė pasakojo, kuo ypatinga Baltijos jūra.

Baltijos jūra ne visada buvo Baltijos jūra. Prieš 12,6 tūkst. metų ją dengė 3,5 kilometrų storio ledo sluoksnis, ji vadinama Baltijos ledydiniu ežeru. Tuomet ledynai traukėsi į Skandinaviją.

Vėliau, ledynams toliau tirpstant ir jūros lygiui kylant, susidarė jungtis su vandenynu, vanduo pasidarė sūresnis, susidarė Joldijos jūra.

Ledynams dar pasitraukus, sąsiauriai užsidarė, todėl Joldijos jūra virto gėlu Anciliaus ežeru, vėliau susiformavo Litorinos jūra. Po Litorinos periodo prasidėjo Mijos periodas, nuo tada Baltijos jūra ir vadinama Baltijos jūra.

Kodėl Baltijos silkės mažos

Susirinkusiesiems S.Mikalkevičiūtė pasakojo ne tik tai, kaip formavosi Baltijos jūra ir kokie sąsiauriai, įlankos, uostai yra prie Baltijos, bet ir apie Baltijos jūros fauną.

Susidomėjimo sulaukė silkė. Jūrų muziejaus atstovė atliko bandymą. Ji matavo dviejų skirtingų vandens mėginių sūringumą – tyrė Baltijos jūros ir Atlanto vandenyno vandens mėginius. Paaiškėjo, kad Baltijos jūra yra nesūri – nustatytas apie 6 promilių druskingumas. Tuo metu Atlanto vandenynas – kur kas sūresnis (29 promilės).

Būtent dėl druskos Baltijos jūroje silkė gali užaugti iki 0,5 kilogramo, o Atlanto vandenyne plaukioja ir 5 kilogramų silkės.

Lietuvos jūrų muziejus su pamoka apie Baltijos jūrą, taip pat apie laivus ir kitais užsiėmimais, važinėja po visą Lietuvą. Norintieji gali susipažinti su įvairiomis paslaptimis apie jūrą, pavyzdžiui, kad jūrų žuvys turi utėlių, arba kaip jūroje gyvena jūrų tarakonas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius