Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Net 287 kg sverianti Jotvingių Kryžiaus Riterių ordino „Geležinė knyga“ – sunkiausia Lietuvoje

Sunkiausia Lietuvoje knyga "Geležinė knyga".
"Šiaulių naujienos" / „Geležinė knyga“ yra unikalus kūrinys, turįs savo ne tik fizinį, bet ir istorinį svorį, Kūrinio konstruktorius, redaktorius ir sudarytojas – dizaineris V. Puronas. Šarūno Montvilo nuotr.
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
A A

Sunkiausia knyga – 287 kg svorio, 120,0 cm aukščio, 74,0 cm pločio, 22,0 cm storio – Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino „Geležinė knyga“ yra originalus kūrinys, skirtas reprezentuoti šį istorinį junginį. Kūrinio konstruktorius, redaktorius ir sudarytojas – dizaineris Vilius Puronas.

Knyga pagaminta iš cinkuoto metalo, originalios konstrukcijos: metalo juostomis ir oda sutvirtinti 86 geležiniai puslapiai, ant kurių užklijuoti kelių autorių tekstai, dabinti viduramžių graviūromis, istorinių dokumentų kopijomis, nuotraukomis, šiuolaikiniais piešiniais. Knygai laikyti sukurtas specialus metalinis stalas, sveriantis apie 80 kg.

Nuo 2011 metų rugpjūčio 20 dienos „Geležinė knyga“ eksponuojama Kražių kolegijoje. Kražiai – istorinė Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino buveinė.

Jotvingių kryžiaus riterių ordinas

Geležinės knygos idėja buvo pradėta brandinti dar 1487 metais. Ji susijusi su istorine lietuviškąja riterija. Vienas jų – šiaulietis Jonas Montvilas, kurio tėvas ir senelis buvo Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino nariai, trumpai apibūdina ordino praeitį.

Lietuviškasis riterių ordinas. Apie jį žinių liko nedaug: Jotvingių genties diduomenė dar XIII amžiuje, gelbėdamasi nuo užpuldinėjimų, pasitraukė į brolišką Žemaitiją, neišnyko. Narsumu ir padorumu ištikimai tarnavo naujajai tėviškei, tapusiai Tėvyne. Ji buvo terpė, kurioje XV amžiaus pabaigoje Romos palaiminimu Varniuose buvo įkurtas bajorijos dalinys – „Jotvingių kryžiaus riterių ordinas“, prisiekęs Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam, vėliau, 1541 m. – Žygimantui Augustui. Ordinas puošėsi devizu „In Adversitate Etiam Gloriosi!“ (liet. – „Kovojantiems garbė!“), savo statute talpino visas savybes, tinkančias riteriškumui, sąžiningumui, pilietinei ištikimybei.

Griaudėjo šimtmečiai, suirutės, švedmečiai, carizmai ir sovietmečiai, siekę ištrinti Lietuvos istoriją, riterijos luomą, naikinę dokumentus ir žmones.

Atsitiktinumas lėmė, kad 2003 metais Kaune buvo rastos šio lietuviškojo riterių ordino archyvo liekanos, tarp kurių – 1487 m. statuto aprašas, Žygimanto Augusto privilegijų kopijos iš 1541 metų, nemažai XIX šimtmečio pabaigos dokumentų, 1937 metais popiežiaus Pijaus XI apaštalinis palaiminimas, kitos senovinės ir istorinės relikvijos.

Lietuvos bajorijos ir dvasiškijos iniciatyva ši organizacija vėl buvo prikelta. Ji telkia Lietuvos šviesuolius, nesusiteršusius savanaudiškumu, amoralumu, turinčius visas riterio savybes – pilietiškumą, idealizmą, gyvenimo strategiją. Per aštuonerius atkūrimo metus organizacija sujungė apie 40 lietuvių mokslininkų, kūrėjų, dvasiškių.

Knygos idėja, konstrukcija, išvaizda, turinys

Idėja. O kodėl Lietuvos riteriams neišleisti „Geležinės knygos“, tokiu būdu paviešinti pačios seniausios Lietuvos visuomeninės organizacijos istoriją, išlikusias legendas? Metalinė knyga – ne plepalas, o faktas, sveriantis bene 300 kg, kuriam pakelti reikalinga 8 vyrų jėga ir specialūs neštuvai.

Konstrukcija. Tai išties gana sudėtingas gaminys, jei žiūrėti vien į jos išorę. „Geležinė knyga“ turi neįprastą, gana originalią konstrukciją. Viršelis metalinis, kurio išorė puošta metaliniais ąžuolo lapais, atvartas – dekoratyviniu ordino ženklo reljefu.

Knygą sudaro 86 puslapiai, atspausdinti ant šviesai ir drėgmei atsparios plėvelės, užklijuotos ant cinkuotos 2 mm skardos lapų. Šie lapai, suverti ant pusapvalių strypų, kažkuo tarsi primena kanceliarinio segtuvo konstrukciją, nors tai, kas buvo tinkama plastiškam popieriui, netiko kietai skardai. Todėl kiekvienas lapas prie tų strypų papildomai tvirtinamas unifikuotais odos segmentais, leidžiančiais skardos lapus vartyti. Tiesa, vartymo procesas taip pat reikalauja dėmesio ir keturių rankų, todėl šalia „Geležinės knygos“ visuomet budi dvi poros baltų pirštinių. Knygai eksponuoti yra sukonstruotas „Geležinis stalas“ su tvirtinimo lizdais.

Išvaizda. Grafinė knygos apipavidalinimo maniera primena viduramžių manuskriptą – gausu XVI a. dekoratyvinių vinječių, šiaip medžio raižinių, susijusių su LDK istorija. Juodai-baltai raudonas puslapių dekoras, santūrus klasikinis šriftas, istorinių iliustracijų ir grafinių vinječių koliažas šią metalo milžinę daro geidžiamą ir romantišką tarsi pasakų moterį. Iliustravimui plačiai panaudotas koliažo žanras, grafinei sistemai pajungti ne tik renesanso, bet ir vėlesnių XIX–XX a. dailininkų-grafikų piešiniai, iliustruojantys įvairius istorinius įvykius ar dokumentus.

Turinys. Knyga susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino istorija, prasidedanti XIII amžiumi, išlikę riterių ir donatorių atsiminimai, Ordino dokumentų faksimilės. Antroji dalis – „JKRO įstatai“, juridiškai įregistruoti 2003 metais, atkuriant šią organizaciją. Jie – savotiška juridinė „simbiozė“, derinanti viduramžių riterijos idealizmą, moralines vertybes ir elgesio normas su XXI amžiaus juridiniais kanonais, privalomais dabartinėms Lietuvos Respublikos visuomeninėms organizacijoms.

„Geležinė knyga“ saugoma istoriniuose Kražių kolegijos rūmuose. Šis miestelis – neeilinis mūsų istorijoje. Dar XVII a. jis buvo lietuviškojo Ordino buveinė, todėl šiais metais, minint Kražių skerdynių (1893 m.) metines, bus prisiminta jo praeitis.

"Šiaulių naujienos"/Sunkiausia Lietuvoje knyga "Geležinė knyga". V.Purono nuotr.

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min