„Šis baltymas tapo vienu iš svarbiausių įrankių, naudojamų šiuolaikiniame biologijos moksle, – sakoma komisijos pranešime. – Naudodami ŽFP mokslininkai sukūrė metodus, padėjusius stebėti iki tol nematomus procesus, tokius kaip nervinių ląstelių vystymasis smegenyse ir vėžinių ląstelių plitimas“.
Pasak Švedijos karališkosios mokslų akademijos, mokslininkai ŽFP pirmiausia atrado medūzų organizmuose, o dabar šis baltymas plačiai naudojamas tyrinėjant gyvose ląstelėse vykstančius procesus.
O.Shimomura 1962 metais ŽFP išskyrė iš medūzų, paplitusių prie vakarinių Šiaurės Amerikos krantų. 8-ajame dešimtmetyje jis pademonstravo, kad ŽFP apšvietus ultravioletiniais spinduliais fluorescuoja ryškiai žalia spalva.
O.Shimomura savo darbus pradėjo 6-ojo dešimtmečio viduryje, dar būdamas Japonijoje.
10-ame dešimtmetyje M.Chalfie įrodė, jog ŽFP gali būti naudojamas kaip „švytintis genetinis žymeklis“, o R.J.Tsienas padėjo „suprasti, kaip ŽFP fluorescuoja“, sakoma akademijos pranešime.
Jame nurodoma, kad šių mokslininkų darbai suteikė galimybę „mokslininkams vienu metu stebėti keletą skirtingų biologinių procesų“.
Naudojant ŽFP mokslininkams taip pat atsivėrė galimybė tirti Alzheimerio ligos pažeistas nervines ląsteles, stebėti, kaip besivystančiame embrione susidaro insuliną gaminančios beta ląstelės.
„Atliekant vieną įspūdingą eksperimentą, mokslininkams pavyko pažymėti skirtingas nervines ląsteles pelių smegenyse ir sukurti spalvų kaleidoskopą“, – rašo Švedijos karališkoji mokslų akademija.
1928 metais gimęs O.Shimomura dirba Jūrų biologijos laboratorijoje Vuds Houle Masačusetse ir Bostono universiteto Medicinos mokykloje.
1947 metais gimęs M.Chalfie yra Kolumbijos universiteto Niujorke profesorius, o 1952 metais gimęs R.Y.Tsienas yra San Diege įsikūrusio Kalifornijos universiteto profesorius.
1988 metais M.Chalfie išgirdo apie tą proteiną ir nusprendė, kad tai būtų puikus įrankis gyvybiniams procesams apvaliųjų kirmėlių ląstelėse stebėti. Jis ir kiti mokslininkai įrodė, kad ŽFP švytėjimą sukeliantiems procesams kontroliuoti nereikia jokių kitų baltymų.
R.Y.Tsienas darbai padėjo išplėsti ŽFP panaudojimo galimybes ir pridėjo į šią paletę daugiau intensyvesnių ir ilgiau švytinčių spalvų. ŽFP švytėti skirtingomis spalvomis jis privertė keisdamas įvairias amino rūgštis įvairiose proteino vietose.
„Štai kaip mokslininkai šiandien gali skirtingomis spalvomis pažymėti skirtingus baltymus ir stebėti jų tarpusavio sąveiką“, – sakoma akademijos pareiškime.
Pernai šis prestižinis apdovanojimas atiteko Vokietijos chemikui Gerhardui Ertliui už cheminių procesų ant kietųjų paviršių tyrimus.
