Vien praėjusiais metais 5, 5 mln. britų vartojo antidepresantus. Mokslininkai atskleidė, kad kasdienė veikla pat gali stipriai paveikti bendrą žmogaus nuotaiką – įtakos turi ir maisto įpročiai, ir saulė. Tinklalapyje pateikti vieni keisčiausių veiksnių, žmogui galinčių sukelti blogą nuotaiką.
Šilti orai
Daugelis žmonių apsidžiaugia išgirdę, kad šią savaitę bus šilti ir saulėti orai, tačiau tūkstančiams kitų tai reiškia tik vieną dalyką – depresiją. Taip yra dėl to, kad jie kenčia nuo emocinio vasaros sezono sutrikimo – jiems depresiją sukelia ne saulės šviesos stoka, o priešingai – jos perteklius.
Manoma, kad šis sutrikimas susijęs su pernelyg dideliu jautrumu šilumai ir hormonų disbalansu. Kai per karšta, organizmas pagamina mažiau tiroido hormono, o dėl jo trūkumo išsenka energija.
„Žmonės, kenčiantys nuo vasarinės depresijos, skundžiasi sumažėjusiu apetitu ir nemiga, o žiemos depresija sergančius žmones kamuoja padidėjęs apetitas ir nuolatinis mieguistumas“, – aiškina daktaras Alfredas Lewy'as.
Šiltojo sezono metu padidėja ir savižudybių skaičius, parodė Anglijoje atlikta 50 tūkst. savižudybių analizė. Pasirodo, kad savižudybių padaugėjo, kai tik vidutinė dienos temperatūra pakilo iki 18 laipsnių šilumos.
Manoma, kad tai susiję su serotonino („laimės hormono“) kiekio sumažėjimu smegenyse, kas ir paveikia žmonių nuotaiką.
Kontraceptinės tabletės
Australijos universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad moterys, kurios vartoja kontraceptinius vaistus, yra kur kas labiau linkusios nugrimzti į depresiją, nei tos, kurios jų nevartoja.
„Visiškai gali būti, kad kontraceptikai gali pakeisti nuotaiką toms moterims, kurios tam yra labai jautrios. Mes nežinome, kodėl taip nutinka, tačiau, manome, kad tai susiję su serotonino kiekiu smegenyse. Vis dėlto hormoniniai kontraceptikai gali būti labai veiksmingi gydant PMS“, – tvirtina daktarė Ailsa Gebbie.
Spurgos
Spurgos gali būti labai kenksmingos ne tik jūsų kūno linijoms, bet ir psichinei gerovei. Dažnai užsigeidžiame daug cukraus ir riebalų turinčių produktų tam, kad pasigerintume sau nuotaiką, tačiau per daug cukraus gali tik pabloginti situaciją. „Mūsų nuotaiką lemia pastovus kraujo tiekimasį smegenis. Informaciją tarp ląstelių perneša dopaminas, todėl didelis jo kiekis gali pakelti nuotaiką, o pernelyg mažas kiekis – sukelti depresiją. Dėl to būtų geriau valgyti tokius produktus, kurie energiją išleidžia lėčiau, pavyzdžiui rupią duoną ar šokoladą“, – pataria Helena Bond, britų dietologė.
Gatvės šviesos
Pernelyg daug šviesos miegamajame, atsklindančios nuo gatvės žibintų, naktinės lempos ar netgi nuo televizoriaus ekrano gali turėti neigiamos įtakos smegenims, – tvirtina Ohajo universiteto mokslininkai.
Tirdami gyvūnus mokslininkai atrado, kad per tam tikrą laiką miegamajame naktį esanti neryški šviesa gali sukelti pakitimus smegenyse, dėl kurių vėliau gali kilti depresija. Tirti žiurkėnai, kurie naktį buvo paveikti neryškios šviesos, turėjo depresinių simptomų – jiems dingo apetitas.
Arbata ir kava
„Aš nustembu išgirdęs skundus dėl nemigos iš žmonių, kurie geria nesuskaičiuojamą skaičių kavos ir arbatos puodelių netgi vėlai vakare. Nemiga, žinoma, taip pat gali sukelti depresiją. Neišsimiegojęs žmogus jaučiasi tiesiog apgailėtinai, negalėdamas užmigti naktį, dienomis jis neturi pakankamai energijos. Tai nepaprastai dažna problema. Auksinė taisyklė yra paprasta – jokio kofeino po 16 val.“, – teigia daktaras Williamas Shanahanas.
Cigaretės
„Rūkymas net 93 proc. gali padidinti depresijos riziką“, – tvirtina Melburno universiteto mokslininkai. Tyrime, kurio metu buvo ištirtos 1 043 moterys, buvo atskleista, kad 15 proc. iš tų, kurios rūkė, išsivystė stiprus depresinis sutrikimas. „Nikotinas sukelia atsipalaidavimo jausmą, todėl rūkantys žmonės tikisi, kad cigaretė sumažina stresą ir nerimą, tačiau šis poveikis yra labai laikinas“, – tvirtina gydytoja Eva Cyhlarova.
Nikotinas stimuliuoja dopamino (chemikalo, kuris gerina savijautą) gamyba. Ir laikinai jis padidina smegenų aprūpinimą šiuo chemikalu, tačiau kartu tai smegenis skatina „išjungti“ dopamino gaminimo mechanizmą, todėl po ilgo laiko šio chemikalo atsargos visiškai sumažėja.
Internetas
Praėjusiais metais Kinijoje buvo ištirti 1 tūkst. paauglių – tie, kurie pernelyg dažnai naudojosi internetu, buvo 2,5 kartų labiau linkę į depresiją. „Mūsų gyvenimuose pernelyg daug technologijų, ir tai labai vargina smegenis. Jeigu be perstojo kalbate telefonu ar naudojatės internetu, taip didinate depresijos išsivystymo tikimybę. Praleisdami per daug laiko virtualiame pasaulyje jūs galite tapti mažiau savimi pasitikintys realiame gyvenime“, – tvirtina Richardas Grahamas, priklausomybės nuo technologijų ekspertas Londone.
Vegetariškos dietos
„Jau yra įrodyta, kad nesočiųjų riebalų rūgščių, randamų riebioje žuvyje, trūkumas gali prisidėti prie depresijos atsiradimo“, – tvirtina daktarė Eva Cyhlarova.
Šių metų pradžioje JAV mokslininkai aptiko, kad moterims, kurios nėštumo laikotarpiu vartojo žuvų taukų tabletes, buvo mažesnė tikimybė patirti pogimdyvinę depresiją.
„Man kelia nerimą tai, kad vegetarės gali negauti pakankamo kiekio šių svarbių ir maistingų maisto medžiagų“, – teigia E.Cychlarova.
Kosmetinės operacijos
Žmonėms, kuriems buvo atlikta kosmetinė operacija, po vienerių ar dvejų metų gali prasidėti depresija, – tvirtina daktaras Markas Vanderpumpas.
Anot neseniai publikuoto tyrimo, moterims, kurios ryžtasi plastinei operacijai, yra tris kartus didesnė savižudybės tikimybė. „Taip gali būti dėl to, kad žmonėms nebepatinka operacijos rezultatas arba tiesiog jie negali priprasti prie naujos savo išvaizdos“, – tvirtina M. Vanderpumpas.
