Aparatas užregistravo du blyksnius Saulėje, kurie jau šią savaitę gali sukelti Žemės magnetinio lauko svyravimus. Apie tai įspėjo JAV Kosminių orų ir atmosferos tyrimų centras (NOAA).
Saulės vainiko plazmos (jonizuotų dujų) pliūpsniai – viena iš Saulės aktyvumo formų. Vainiko iššautos krūvį turinčios dalelės pasiekia ir Žemės magnetinę sferą, sukeldamos magnetines audras.
Geomagnetinio Žemės poliaus svyravimai prognozuojami gruodžio 29 d., o nuo 30 d. sutrikimai pamažu stabilizuosis.
NASA ekspertai teigia, kad dėl magnetinių audrų gali padaugėti eismo įvykių, paaštrėti chroniškos ligos. Daugelį jautresnių žmonių dažniau nei įprastai gali kankinti galvos skausmai. Galimi ir mobiliojo ryšio sutrikimai. O Šiaurės šalių gyventojai, jei leis meteorologinės sąlygos, grožėsis Šiaurės pašvaiste.
Kas yra magnetinės audros
Žemės magnetinės sferos svyravimai (magnetinės audros) kyla veikiant Saulės plazmos srautams – įkrautoms dalelėms, kurias išspinduliuoja Saulė. Dalelės, atsitrenkdamos į magnetosferą, išprovokuoja jos svyravimus, o tai gali sukelti radijo ryšio sutrikimus.
Saulės blyksniai, priklausomai nuo rentgeno spinduliavimo galingumo, skirstomi į penkias klases: A, B, C, M ir X. Minimali A0.0 klasė atitinka 10 nanovatų kvadratiniam metrui spinduliavimo galingumą Žemės orbitoje. Su kiekviena raide galingumas padidėja 10 kartų.
Pavojingiausiu Žemei laikoma X klasė, ypač kai Saulės karūna išspinduliuoja įkaitintą plazmą, kurios judėjimo greitis gali viršyti 1,6 mln. km per valandą, o masė siekia 10 mlrd. tonų. Tokie reiškiniai gali sutrikdyti palydovų ir antžeminių ryšio priemonių veiklą bei sukelti magnetines audras, tačiau tiesioginio pavojaus žmogui nekelia.
