Šį verslą dar 1932 m. pradėjo jo tėvas, kai mieste tokių dabar jau antikvarinių prietaisų buvo milijonai. Tais laikais ant kiekvieno biure esančio stalo stovėjo po rašomąją mašinėlę – taip, kaip dabar stovi kompiuterių klaviatūros, praneša ,,The New York Times”.
Šeimos verslas greitai prisitaikė ir prie tobulėjančių technologijų. Kai „IBM“ pradėjo pardavinėti naująsias rašomąsias mašines su keičiamomis galvutėmis, Schweitzeriai turėjo išmokti taisyti ir šiuos prietaisus. Be šios naujovės, kuri prekyboje pasirodė 1961 m., per kitus 30 metų neįvyko jokių žymesnių technologinių revoliucijų.
Tačiau devintajame dešimtmetyje pasirodė pirmasis asmeninis kompiuteris. Palaipsniui mechanines rašomąsias mašinėles pakeitė stalo kompiuteriai. Per mažiau nei dešimt metų senieji prietaisai tapo beveik nebenaudojami. Tuo metu dauguma P. Schweitzerio konkurentų pasitraukė iš nepelningo verslo.
Pats senosios profesijos atstovas teigia, kad kai pradėjo šį verslą, apie rašomųjų mašinėlių meistrus skelbdavo šeši geltonieji puslapiai, o dabar nebėra nė puslapio.
Pats senosios profesijos atstovas sako, kad kai pradėjo šį verslą, apie rašomųjų mašinėlių meistrus skelbdavo šeši geltonieji puslapiai, o dabar nebėra nė puslapio. Tačiau net ir žymiai sumažėjus mechaninių mašinėlių, praėjusio dešimtmečio pradžioje vis dar prireikdavo žmogaus, kuris galėtų jas pataisyti. Pasitraukus bene visiems P. Schweitzerio konkurentams, jis darbo trūkumu nesiskundė.
Aptarnaudamas savo klientus, P. Schweitzeris pastebėjo, kad įmonės kartu su kompiuteriais pradėjo pirkti ir pirmuosius spausdintuvus. Suprasdamas, kad ir šiems prireiks meistro rankų, vyras pradėjo lankyti specialius kursus, per kuriuos išmoko, kaip taisyti naujuosius elektrinius prietaisus.
Plėsdamas savo paslaugų spektrą ir prisitaikydamas prie tobulėjančių technologijų, P. Schweitzeris sugebėjo išlaikyti didžiąją dalį savo klientų, o spausdinimo aparatų taisymas ir dabar yra jo pagrindinė veikla.
Nepaisant technologinių naujovių, P. Schweitzeris sako, jog atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kurie radę senas savo tėvų ar senelių spausdinimo mašinėles atneša jas pataisyti. Vyras pastebi, kad per kelerius metus išsivystė elektroninė prekyba šiais senoviniais prietaisais.
Maža to, daugelis jo aptarnaujamų įmonių vis dar naudoja ir mechanines mašinėles, kad atspausdintų kai kuriuos specifinius dokumentus.
Paprastai P. Schweitzeris rytais vyksta į biurus pagal iškvietimus, o po pietų savo dirbtuvėse taiso žmonių atneštas senąsias spausdinimo mašinėles.
Meistras sako nemetantis šio darbo, nes jam tai yra malonumas. Kasdieniai laipiojimai metro laiptais nešantis penkiolika kilogramų sveriantį įrankių krepšį padeda jam palaikyti gera fizinę formą, teigia P. Schweitzeris.
