Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Per Žalgirio mūšio inscenizaciją pirmą kartą Vytauto vaidmuo patikėtas lietuviui

Renginio akimirka
Fotostudijos „Geri kadrai“ fotografo Donato Babensko nuotr. / Renginio akimirka
Šaltinis: BNS
0
A A

Minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, Vytauto Didžiojo vaidmenį mūšio inscenizacijoje Lenkijoje pirmą kartą atliks Lietuvos atstovas.

Pastaruoju metu Žalgirio mūšio inscenizacijose, rengiamose istoriniame Griunvaldo lauke netoli Olštyneko miesto, Vytauto vaidmuo išvis nebuvo atliekamas, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.

Vytauto Didžiojo vaidmuo patikėtas 39–erių Lietuvos kariuomenės karininkui kapitonui Donatui Mazurkevičiui.  Didžiojo karvedžio vaidmens atlikėjas buvo išrinktas iš dvylikos norą pareiškusių kariškių ir policininkų. Atranka surengta penktadienį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos manieže.

Pretendentams teko atsakinėti į klausimus apie Vytauto asmenybę, savo motyvaciją, parodyti užsienio kalbų mokėjimą, gebėjimą valdyti žodį ir minią, vėliau – pademonstruoti jojimo įgūdžius.
Vytautą Didįjį rinko komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos, policijos ir nepriklausomų atstovų, komisijai pirmininkavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas Aleksiejus Luchtanas.

Pasak komisijos narių, renkant Vytauto vaidmens atlikėją jo išorinis panašumas su žymiuoju karvedžiu nebuvo svarbus. 

Žalgirio mūšio metu Vytautas, kaip pasakojo A.Luchtanas, jau buvo maždaug 60 metų karvedys. Vytautas buvo neaukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, augino poilgius plaukus, barzdos neželdino. 

Išrinktam Vytauto vaidmens atlikėjui greičiausiai taip pat teks užsiauginti plaukus.

„Vytauto vaidmens atlikėjas bus labiausiai stebimas dalyvis, todėl svarbi jo kariška laikysena, mokėjimas duoti komandas, nebijoti minios ir milžiniško dėmesio“, – KAM pranešime cituojamas atrankos komisijos narys režisierius Mindaugas Urbonavičius.

D.Mazurkevičius kariuomenėje tarnauja jau beveik 20 metų, nuo 1991 metų pabaigos, kai užsirašė į karius savanorius Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinėje. Dabar karininkas tarnauja Juozo Vitkaus inžinerijos batalione Kaune, eina Ryšių su visuomene skyriaus viršininko pareigas.

D.Mazurkevičius domisi istorija, yra baigęs istorijos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Karininkas taip pat studijavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, šiuo metu neakivaizdžiai mokosi magistrantūroje Karo akademijoje. Savo tėviškėje Kybartų kaime, Lazdijų rajone, jis yra įkūręs Pietų Lietuvos istorijai skirtą muziejų „Jotvingių kiemas“.

Vytauto dešiniąja ranka, o jam negalint dalyvauti inscenizacijoje – dubleriu, buvo išrinktas 41–erių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos vyresnysis patrulis Algis Norvaišas.

Vytautas Didysis kartu su savo raitąja riterių palyda į mūšio inscenizacijos lauką, kaip planuojama, ves maždaug 50 riterių, Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovų ir jų sąjungininkų, būrį. Pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą, viduramžių laikotarpio Vytį, saugos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtomis XIV amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis.

Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ginklakaliai Vytautui Didžiajam nukals iki 30 kilogramų sveriančius šarvus. Karvedžio žirgui bus padirbdintas viduramžių konstrukcijos balnas, puoštas kalinėto žalvario ornamentais.

Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje, pradėtos rengti 1998 metais, vyksta liepą. Inscenizacijos sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 metų.

1410 metų liepos 15 dieną laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių viduramžių Europos istorijoje. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė 200 metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min