Kaip nurodoma Italijos dienraščio „Il Sole 24 Ore“ tinklalapyje, viename iš šių filmų – „Sesuo Vazelin“ (Soeur Vaseline) – vaizduojami ištvirkusios vienuolės nuotykiai su valstiečiu ir vienuoliu, o kitame, pavadintame „Pas gydytoją“ (Chez le docteur), atskleidžiamas klasikinis trikampis tarp gydytojo, paciento ir slaugės.
Tinklalapis rašo, kad šiuose filmuose „mažai glamonių ir daug veiksmo“, tačiau taip pat juntama praeito amžiaus pradžios dvasia. „Il Sole 24 Ore“ pastebi, kad juose stinga tik aistringų dejonių: nors filmai „neįtikėtinai aktualūs“, tačiau tuo metu kinas buvo nebylus.
Ekspertai šias juostas laiko unikaliomis, nes jų scenos labai atviros, paliekančios mažai vietos vaizduotei. Teoriškai tokie filmai turėjo būti draudžiami, tačiau tikėtina, kad viešnamiai juos rodydavo savo klientams.
