Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šalis, kurios valdžiai žmonių laimė svarbesnė už ekonomiką

Butanas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Butanas
Šaltinis: 15min
0
A A

Seniai seniai tolimoje šalyje gyveno pats keisčiausias karalius pasaulyje, paskelbęs, kad tautos laimė – daug svarbesnė už bendrąjį nacionalinį produktą. Karalius, prieš priimdamas sprendimą, kiekvieną sykį pamąstydavo, ar jis padidins, ar sumažins žmonių laimę.

Skamba kaip pasaka? Mums – taip. Bet vienintelės pasaulyje budistų karalystės, Butano, pasaka – tikra. Tai šalis, kur žmonių šypsenos valdžiai svarbesnės nei monetos ižde.

Lietuva šią šalį ekonominiu išsivystymu lenkia kelis sykius, tačiau Butano gyventojai – nepalyginti laimingesni už lietuvius.

Pinigai – ne viskas

Mažytės, pavojingai tarp dviejų Azijos milžinų – Indijos ir Kinijos (tiksliau jos kontroliuojamo Tibeto) bei Nepalo įspraustos Butano Karalystės gyventojai, atrodytų, neturi itin daug priežasčių džiaugtis. Šalies ekonomika – viena iš mažiausių ir silpniausių pasaulyje, pragyvenimo lygis – nepavydėtinas, infrastruktūra – prastai išvystyta, išsilavinimas – menkas. Nedžiugina ir valstybės geografinė padėtis. Šalyje juokaujama, kad tereikia Indijai nusičiaudėti ar Kinijai pirstelti ir Butanas akimirksniu išlėks iš pasaulio žemėlapio.

Čia tik 1962 metais buvo nutiestas pirmasis kelias, 1983 metais pastatytas pirmasis ir vienintelis tarptautinis oro uostas. Butane ir šiandien nėra traukinių, o 80 proc. šalies gyventojų dirba žemės ūkyje bei po vienu stogu glaudžiasi su savo vaikais, tėvais ir seneliais. Tačiau net 95 proc. iš maždaug 700 tūkst. Butano gyventojų teigia esantys labai laimingi, mylintys savo karalių ir valdžią ir kasmet patenka į laimingiausių pasaulio tautų sąrašus.

AFP/Scanpix nuotr./Butanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Butanas

Butanas – vienintelė šalis pasaulyje, kur žmonių laimė iškeliama aukščiau visko, o jos valdžia sprendimus priima tik įvertinusi, ar jie prisidės prie bendrosios nacionalinės laimės (BNL) didinimo, ar ne. Įsivaizduokite premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybę, sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčio didinimo priimančią tik įvertinus, ar šie mokesčiai padidins, ar sumažins lietuvių laimę. Manote, utopija? Butanas įrodė, kad ne.

Skirtingai nei didžiajai daliai Vakarų visuomenių, Butanui ekonominė pažanga nėra svarbiausias tikslas. Šalies valdžia tiki, kad laimės vien materialūs dalykai neatneš. Tikroji laimė ateis tik tada, kai šalis vystysis ne tik materialiai, bet ir dvasiškai, kai materija ir dvasia žengs koja kojon, papildys ir sustiprins viena kitą.

Neįprasti sprendimai

Rūpindamasi savo tautos laime, Butano valdžia priėmė ne vieną sprendimą, vargiai įsivaizduojamą bet kurioje išsivysčiusioje valstybėje. Vienas iš jų – tik 1999 metais panaikintas televizijos ir interneto draudimas.

Tačiau ir šiandien valdžia draudžia transliuoti kanalus, neprisidedančius prie butaniečių laimės didinimo, pavyzdžiui, MTV ar imtynių varžybų kanalų.

Butanas – vienintelė valstybė, kurioje uždrausta prekyba tabaku. Šį sprendimą prieš aštuonerius metus politikai taip pat priėmė nusprendę, kad rūkymas mažina žmonių laimę. Tiesa, butaniečiams leidžiama iš Indijos įsivežti tabako savo reikmėms, tačiau griežtai draudžiama tabaką perpardavinėti. Be to, rūkydami viešose vietose šalies gyventojai privalo turėti dokumentą, įrodantį, kad tabaką įsigijo legaliai ir jį naudoja tik savoms reikmėms.

Nėra šviesoforų

Butano sostinė Timpu yra viena iš dviejų sostinių Azijoje, kurioje nėra šviesoforų (kitas miestas – Šiaurės Korėjos sostinė Pchenjanas). Prieš keletą metų Timpu buvo pastatytas vienas šviesoforas, tačiau vietos gyventojai netruko šią naujovę užprotestuoti. Pamačiusi, kad šviesoforas sumažino butaniečių laimės kiekį, miesto valdžia po kelių dienų jį išmontavo ir į darbą sugrąžino „gyvą“ eismo reguliuotoją.

AFP/Scanpix nuotr./Butanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Butanas

Butano sostinėje – neįprastai mažai reklamos. Tai – miesto savivaldybės, siekiančios užkirsti kelią vartotojiškumui, sprendimas. Reklamų čia ne tik mažai, kai kurios iš jų net uždraustos. Pavyzdžiui, „Coke“ ir „Pepsi“ reklama.

Butane uždrausti net plastikiniai maišai – į aplinkosaugą šioje karalystėje žvelgiama itin rimtai. Butanas tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurios konstitucijoje įtvirtintas žmonių įsipareigojimas saugoti gamtą bei numatyti tam tikri reikalavimai. Vienas iš jų – mažiausiai 60 proc. šalies gyventojų nuolat turi gyventi miško apsuptyje.

Ši tolima karalystė garsėja savo įspūdinga gamta, tačiau kasmet joje apsilanko vos iki 25 tūkst. turistų. Kodėl tiek mažai? Nes vienos dienos viza kainuoja 200 JAV dolerių. Riboti turistų srautą Butano valdžia taip pat nusprendė mąstydama apie savo piliečių laimę: nors turistai taptų puikiu ekonomikos varikliu, tai neabejotinai paveiktų Butano kultūrą ir gamtą bei ateityje sumažintų šalies žmonių laimę.

Ir tai toli gražu ne viskas. Kol klestinčių valstybių gražiausiose vietose statomi prabangūs ir nedidelei visuomenės daliai prieinami viešbučiai bei restoranai, pačiose gražiausiose Butano vietose statomos šventyklos ir vienuolynai visiems.

Tai šalis, kur moksleiviai pamokas pradeda meditacijomis ir yra mokomi pasitenkinti tuo, ką turi, bei maloniai elgtis su visais žmonėmis, pabrėžiant, kad daryti gerą kitiems nėra pareiga, bet džiaugsmas, nes tai padidina visų laimę.

Kas yra laimė?

Gyventojų laimei užtikrinti Butane įsteigta Bendros nacionalinės laimės komisija, vadovaujama paties premjero. Ši komisija nuodugniai patikrina visus ministerijų teikiamus pasiūlymus. Jei komisijai atrodo, kad tarp pateikto pasiūlymo ir siekio didinti tautos laimę yra prieštaravimų, pasiūlymas grąžinamas atgal į ministeriją tobulinti.

AFP/Scanpix nuotr./Butanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Butanas

Ar laimę galima įsprausti į rėmus ir pateikti jos apibrėžimą? Dar daugiau, ar galima nuspręsti, kas žmones daro daugiau ar mažiau laimingus? Daugiau nei prieš dešimtmetį įkurtas Butano studijų centras įsitikinęs, kad galime, ir pateikia laimės formulę.

Prieš išrasdami ją, butaniečiai ilgą laiką aiškinosi, kokią įtaką žmogaus laimei turi subjektyvios ir objektyvios aplinkybės. Kitaip sakant, žmogaus pasitenkinimas savo gyvenimu ir pragyvenimo lygis, sveikatos apsauga, švietimas, ekologija, dalyvavimas kultūrinėje veikloje.

Taip buvo atrinkti 72 rodikliai, sugrupuoti į devynias pagrindines grupes: laiką, pragyvenimo lygį, pasitenkinimą valdžia, psichologinę savijautą, bendruomenės aktyvumą, kultūrą, sveikatą, švietimą ir ekologiją.

Kaip apskaičiuojama laimė? Butano gyventojai kviečiami šiuos 72 rodiklius įvertinti skalėje nuo 0 iki 1. Tarkime, miego valandos (a1) ir pasitikėjimas žiniasklaida (a2) yra du iš 72 rodiklių  pavyzdžių. Laimės formulė atrodo štai taip:

BNL indeksas= 1 – (a1+a2+…..+a72) / 72

Pagal šią formulę Butano politikai kasmet vertina savo šalies žmonių laimę ir siekia užtikrinti, kad laimės kiekis šalyje nemažėtų.

AFP/Scanpix nuotr./Butanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Butanas

Šalis, kur skraido kiaulės

*Žodis „Butanas“ reiškia „Griaustinio drakono šalis“. Taip ši valstybė praminta dėl ją dažnai iš Himalajų užklumpančių smarkių audrų.
*Pirmą sykį į Butaną užsienio turistai įleisti 1974 m.
*Trečdalis Butano gyventojų yra jaunesni nei 14 metų.
*Butane stūkso aukščiausias pasaulyje kalnas, į kurį nebuvo įkopta – Gangkhar Puensum.
*Čia iki šiol praktikuojama reta poligamijos forma, kai vyrai veda kelias seseris ar moterys išteka už kelių brolių. Tačiau ši praktika, atokiai karalystei modernėjant, pamažu nyksta.
*Butane auga labai daug marihuanos – jos čia daugiau nei paprastos žolės. Tačiau butaniečiai tuo nepiktnaudžiauja. Marihuana – populiariausias maistas kiaulėms, todėl dažnai juokaujama, kad Butanas – šalis, kur kiaulės išties gali skraidyti.
*Butane itin gerbiamas vyriškumas. Tikima, kad vyro lytinis organas pritraukia sėkmę, todėl šalies menininkų kūryboje jis vaizduotas itin dažnai. Ir šiandien Butane šis simbolis daug kur naudojamas – jo atvaizdai tapomi net ant namų sienų.

Politologas: žmonių laimė – ne utopija

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Algis Krupavičius

„Viena iš svarbiausių valdžios funkcijų ir pareigų – užtikrinti gyventojų lūkesčius. Tuo tarpu vienas iš svarbiausių visuomenės lūkesčių – būti laiminga. Tačiau siekis, kad Lietuvoje visuomenės išsivystymas būtų matuojamas laimės ar asmeninės gerovės indeksais kol kas yra utopija, ne galimybė. Mūsų šalies politikai sprendimus priima menkai atsižvelgdami į visuomenės nuotaikas ir nuomones.

Tai greičiausiai susiję su mūsų šalies istorija, politine kultūra. Nors Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad valdžia turi kilti iš tautos, iki šiol tradicija buvo kiek kitokia – valdžia diktavo tautai. Valdymo iš viršaus, o ne iš apačios, tradicija Lietuvoje labai stipri, todėl politikai sprendimus dažnai priima ignoruodami visuomenę.

Tačiau iš esmės Butano filosofija nėra neįmanomas dalykas. Puikus pavyzdys – Skandinavijos šalys, kurių tiek ekonominio išsivystymo, tiek laimės indeksai yra labai aukšti. Jungtinių Valstijų ekonomistas Josephas E. Stiglitzas Davose šiais metais pažymėjo, kad net ir krizės laikais politika turi būti pagrįsta gyventojų lūkesčiais, antraip jokia ekonominė politika nepasiteisins ir jos rezultatai bus ženkliai menkesni.“

AFP/Scanpix nuotr./Butanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Butano karalius ir karalienės

Psichologas: laimingesni – religingi žmonės

Psichoterapeutas Olegas Lapinas

„Šalyje oficialiai įtvirtinta religija reiškia visuomenėje egzistuojančią tradiciją. Kai kurios iš šių tradicijų nurodo, kaip žmogus turėtų jaustis. Pavyzdžiui, katalikiškose šalyje yra tradicija žmonėms jaustis kaltiems ir atgailaujantiems. Tarkime, lietuvis save tradiciškai linkęs laikyti pesimistu, nors galbūt asmeniškai taip visai nesijaučia. Tačiau paklaustas, kaip jaučiasi, jis atsakys daug kukliau nei, pavyzdžiui, Haičio pilietis, kurio religija neįpareigoja jo nuolat jaustis kaltu ir atgailauti. Ar kurios nors Afrikoje valstybės pilietis, kurio šalyje įtvirtinta tradicija jaustis pašėlusiu ir šiek tiek pasileidusiu. Tai nėra autentiška žmogaus būsena. Tai yra normatyvas, kurio privalu laikytis.

Atlikti psichologiniai tyrimai taip pat atskleidė, kad žmonės, kurie yra išties religingi, t.y. jaučia Dievą visur ir visada, yra laimingesni. Jie dažniau teigia jaučiantys pilnatvę. Tai ir psichologiškai sveikesni žmonės.

Religija nėra tiesiogiai susijusi su laime. Tradicinė religija daugiau susijusi su žmogaus supratimu kaip jis turėtų jaustis. Tuo tarpu jei žmogus yra religingas, jis dažniau nei nereligingas asmuo pasakys, kad yra laimingas, nes per Dievą pajunta prasmę.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 3 Valdžia Kira Butanas
Parašykite atsiliepimą apie 15min