-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Pro Žemę penktadienį rekordiškai arti praskriejo asteroidas 2012 BX34, šią savaitę atlekia kitas, vardu „433 Erotas“

BBC praneša, kad penktadienį pro Žemę praskriejo asteroidas 2012 BX34. Šią savaitę laukiama dar vieno dangaus svečio.
Asteroidas Vesta
Asociatyvinė nuotrauka: asteroidas Vesta / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Astronomai tvirtina, kad stebėjo asteroido artėjimą, žinojo, kad jis praskries visai šalia Žemės – arčiau nei penktadalis atstumo iki Mėnulio (59 tūkst. kilometrų). Tačiau pavojaus toks susitikimas su dangaus kūnu mūsų planetai neturėjo sukelti.

11 metrų skresmens asteroidas, dydžiu primenantis gerą miesto autobusą, buvo aptiktas trečiadienį.

JAV Minor Planet Center direktorius Garethas Williamsas teigė, kad tokie dangaus kūnai stebimi pagal patvirtintą sistemą. Jis atkreipė dėmesį, kad kosmoso uolos gabalas praskriejo rekordiškai arti Žemės. 

Atskrieja dar didesnė „kosminė uoliena“

Jau sausio 31 d. astronomai laukia gerokai didesnio – 30 km skersmens kosminio monstro – asteroido „433 Erotas“.

Mokslininkai mėgina rasti būdų apsaugoti mūsų planetą nuo tokio pobūdžio kosminių akmenų atakų. Viena iš to siekiančių programų – Europos Sąjungos finansuojamas projektas „NEOShield“. Tačiau iki jo rezultatų – dar mažiausiai treji metai, rašo technologijos.lt.

Kaip ten bebūtų, akivaizdu, jog projektas niekaip negalėtų pakeisti Žemės kryptimi skriejančios įspūdingų gabaritų 433 Erotas (30 km x 13 km x 13 km) uolienos kelio. Maždaug Vilniaus ploto ir 13 km storio luistas (Vikipedijos duomenimis, Vilniaus plotas – 402 kvadratiniai kilometrai) Žemei arčiausią savo trajektorijos tašką pasieks sausio 31 d. Laimei, nuotolis yra pakankamai saugus – titaniško dydžio uoliena praskries anapus Mėnulio orbitos, už maždaug 27 mln. kilometrų.

Pamėginus įsivaizduoti tokio dydžio kosminę uolą ir kokią žalą ji galėtų padarytų Žemėje, Europos Komisijos investicija (4 mln. eurų + 1,6 mln. eurų iš mokslo institucijų bei partnerių) neatrodo baisiai didelė. Vokietijos aerokosminis centras (German Aerospace Center) planuoja bandomąją misiją pradėti ne vėliau kaip per artimiausius trejus metus.

Jei pavyktų rasti papildomų lėšų, misijos startas įvyktų 2020-aisiais. Projekte dirbsiantys mokslininkai svarstys ir ieškos įvairiausių idėjų, nemaža dalis kurių jau yra vienaip ar kitaip pasiūlyta. Pavyzdžiui, asteroidą iš orbitos išvesti kinetiniu smūgiu, branduoliniais užtaisais, taip pat iškelta „gravitacinio vilkiko“ idėja ir kt.

„Žinoma, daugelis idėjų jau suformuluota, – „Spiegel Online“ patvirtino projekto vadovas Alanas Harisas. – Tiesa, didžioji jų dalis mus pasiekė iš vienos institucijos ar net vieno žmogaus. Kiekvieną iš idėjų mėginsime modeliuoti teoriškai ir laboratoriniuose eksperimentuose, nes tik tiek teturime lėšų. Norėtume parengti ne desperatiškos, o nuosaikios, įperkamos ir įvykdomos misijos planą. Norime pademonstruoti pasauliui, jog tai yra įmanoma.“

Mokslininko žodžiai tariant, kraštutiniu ir neatidėliotinu atveju būtų imtasi gravitacinio vilkiko ir kinetinio smūgio derinio.

Stebėjimų duomenys byloja, jog automobilio dydžio asteroidas į Žemės atmosferą įskrieja ir įspūdingo ugnies kamuolio reginį suformuoja kasmet. NASA WISE teleskopo duomenimis, kosminėje erdvėje turėtų būti apie 19,5 tūkst. 100-1000 metrų skersmens dar nepastebėtų Žemei grėsmę keliančių asteroidų.

Futbolo aikštės skersmens asteroidas ar kometa Žemėn smogia ir didžiulių nuostolių pridaro maždaug kas 2 tūkst. metų. Planetos evoliucijos eigą gebantys pasukti kosminiai mega-luitai Žemę sudrebina vidutiniškai kas keletą milijonų metų.

Prieš keletą metų, 2004-aisiais viso pasaulio astronomai buvo subruzdę dėl asteroido Apofis galimo smūgio į mūsų planetą 2029 m. Nors vėliau tokia galimybė buvo apskaičiuota ir įvertinta kaip itin menka bei artima nuliui, baiminamasi, jog asteroidas blokštis į Žemę gali 2036-aisiais.

„Taip, tokia galimybė egzistuoja, – neneigia NASA Reaktyvinių procesų laboratorijos mokslininkas Stivas Česlis. – Naujausi kompiuterinio modeliavimo ir stebėjimų duomenys byloja apie tikimybę, jog Apophis trenksis į Žemę 2036-ųjų balandžio 13 d. Tokia tikimybė apibrėžiama nuo vienos iš 45 tūkst. iki vienos iš 4 mln.“

Jog į gyvenamas planetas atsitrenkiantys asteroidai ir kometos yra vienas iš esminių faktorių, nulemiančių, kodėl mūsų galaktikoje gyvybė gali būti retas fenomenas, yra linkęs manyti ir kosmologijos profesorius Stivenas Hokingas (Stephen Hawking). „Life in the Universe“ mokslininkas pabrėžia, jog žmonija jau stebėjo Šumacherio-Levio kometos susidūrimą su Jupiteriu, šio milžino atmosferoje sukėlusį tūkstančio kilometrų aukščio ugnies ir įkaitintų dujų kamuolius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius