Atlikto darbo esmė išdėstyta Australijos nacionalinio universiteto pranešime spaudai. Knygoje surinkta apie 300 žemėlapių ir lentelių apie dabartinį kritulių ir vandens garavimo kiekį bei prognozuojamas šių parametrų reikšmes.
Visos prognozės paremtos dvidešimčia dabar naudojamų klimato stebėjimo modelių. Kiekviename modelyje naudojami šiek tiek skirtingi pradiniai duomenys ir skirtingi apibendrinimo metodai. Atitinkamai skiriasi ir prognozės.
Atlaso sudarytojai perspėja, kad jis vargu ar padės skaitytojams sužinoti tikslų kurios nors ateities dienos orą. Autoriai pažymi, kad visi egzistuojantys klimato stebėjimo modeliai primena krištolinius būrėjų ir aiškiaregių kamuolius. Iš anksto išsiaiškinti, kuris iš tokių „kamuolių“ yra geriausias, nėra jokių galimybių. Atlasu siekiama informuoti žmones, kokie procesai, susiję su vandens ciklu, gali įvykti Žemėje.
Klimato kaita yra viena iš populiariausių mokslo krypčių, tačiau klimato tyrėjai iki šiol neišsiaiškino, kurie procesai atsakingi už šį reiškinį. Kai kurie mokslininkai apskritai abejoja visuotinio atšilimo realumu.
