Pelno nesiekiančios mokslo populiarinimo organizacijos „Public Library of Science“ žurnalo „PLoS ONE“ antradienį išleistame numeryje aprašomas eksperimentas įrodo, jog žmogaus sąmone įmanoma manipuliuoti taip, kad asmuo įsivaizduotų įgijęs kito žmogaus kūną. Šis tyrimas padeda paaiškinti, kaip žmonės suvokia savo kūnų ribas, sakė Stokholme įsikūrusio Karolio instituto darbuotojai Valeria Petkova ir Henrikas Ehrssonas.
Mokslininkai patobulino eksperimentus, kurių metu žmonėms būdavo sukeliamos menamo kūno suvokimo iliuzijos. Vienas iš paprasčiausių tokio pobūdžio bandymų – įtikinti žmogų, jog guminė ranka yra jo kūno dalis.
V.Petkova ir H.Ehrssonas žengė dar toliau – panaudojant vaizdo kameras ir specialius šalmus jiems pavyko savanorius įtikinti, kad guminis manekenas iš tiesų yra jų kūnas.
Kad kiltų tokia iliuzija, bandyme dalyvaujančio asmens plaštaka patalpinama taip, kad jis jos negalėtų matyti. Vienu metu liečiant tiriamojo asmens matomą rankos muliažą ir paslėptą ranką, smegenys sugretina regos ir lytėjimo pojūčius, todėl žmogui susidaro įspūdis, jog muliažas yra jo tikroji ranka.
V.Petkova ir H.Ehrssonas žengė dar toliau – panaudojant vaizdo kameras ir specialius šalmus jiems pavyko savanorius įtikinti, kad guminis manekenas iš tiesų yra jų kūnas. Galiausiai pavyko sukelti iliuziją, kad jų kūnas priklauso visai kitam asmeniui.
„Šis pojūtis toks įtikinamas, jog bandymo dalyvis, kuris įsivaizduoja persikėlęs į menamą kūną, gali pamatyti savo biologinį kūną ir paspausti jam ranką, nesutrikdydamas iliuzijos“, – rašo mokslininkai.
Tyrėjai pradėjo bandymus su natūralaus dydžio manekenu. Prie vyro kūno muliažo buvo pritvirtintos kabeliais prijungtos televizijos kameros, kurios transliavo vaizdą, atitinkantį kiekvienos manekeno akies akiplotį.
Bandymo dalyviai dėvėjo šalmus su įtaisytais į akinius panašiais ekranais. Jie buvo prijungti prie kamerų tokiu būdu, kad kiekvienos muliažo kameros transliuojamas vaizdą matė atitinkama bandyme dalyvaujančio asmens akis. Tad žmogus matydavo įprastą stereoskopinį vaizdą.
Bandymo dalyvių būdavo prašoma palenkti galvas žemyn ir pažvelgti į savo kūną, nors iš tiesų ekranuose jie matydavo muliažo kūną. Panašiai, kaip atliekant bandymą su rankos muliažu, eksperimentuotojai vienu metu prisiliesdavo prie savanorių kūno ir manekeno.
„Buvo akivaizdu, kad bandymo dalyviai suvokia muliažą kaip savo kūną“, – rašė mokslininkai.
Vėliau tyrėjai pamėgino dviem savanoriams sukelti iliuziją, kad jiedu susikeitė kūnais, ir bandymas pavyko. Tačiau eksperimento dar labiau išplėtoti nepasisekė. Pasak mokslininkų, savanorių nepavykdavo įtikinti, kad jų kūno dalimi virto koks nors daiktas – pavyzdžiui, dėžė. Manoma, kad šių eksperimento rezultatai gali būti praktiškai pritaikyti gydant kai kurias su psichines ligas, o banaliausiu atveju – kuriant naujus kompiuterinius žaidimus.
