Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Velykų tradicijos pasaulyje: masiniai vaidinimai, besivaidenančios raganos ir žmogžudysčių narpliojimas

Iztapalapoje vykstantis Kristaus kančių vaidinimas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Iztapalapoje vykstantis Kristaus kančių vaidinimas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Per Velykas krikščionys visame pasaulyje ne tik daužo kiaušinius, eina į bažnyčias ar atlieka kitus įprastus ritualus. Kai kuriose šalyse taškomasi vandeniu, kitur – plakamos merginų kojos. O, pavyzdžiui, norvegai tiesiog skaito detektyvinius romanus.

Norvegai panyra į kriminalines istorijas

Norvegijos Velykų tradicija, regis, labiau tiktų Helovinui. Didžiausios pavasario šventės metu norvegai pamėgo skaityti detektyvus ir kriminalinius trilerius. Nuo Didžiojo Ketvirtadienio iki Velykų pirmadienio šalyje skelbiamos visuotinės atostogos. Nemažai gyventojų tomis dienomis važiuoja į kalnus ar prie jūros. Dauguma jų į keliones pasiima ir kriminalinių istorinių knygų. Žmogžudysčių narpliojimas Velykų vakarais tapo ištisų šeimų laiko leidimo būdas.  

Kai kurie šią tradiciją kildina nuo 1923 metų. Būtent tais metais per Velykas buvo išleistas beprotiško populiarumo detektyvas „Bergeno ekspreso užpuolimas“. Tačiau mokslininkai randa ir gilesnį paaiškinimą – esą tradicija per Velykas skaityti apie nusikaltimus susijusi su smurtine Kristaus mirties istorija.

Švedijoje vaidenasi raganos

Norvegijos kaimynėje Švedijoje per Velykas taip pat vyrauja mistinės nuotaikos. Ten pasakojama, kad Velykų išvakarėse raganos su savo šluotomis skraido po bažnyčių varpines. Todėl vaikai, ypač Vakarų Švedijoje, persirengia raganomis ir eina pas kaimynus, kur kaulija saldainių ar monetų mainais į atsineštas velykines atvirutes.

Čekai plaka patinkančias merginas 

Čekijos gyventojai per Velykas turi šviesesnių, bet ne mažiau keistesnių pomėgių nei skandinavai. Vaikinai antrąją Velykų dieną švenčia pliaukšėdami per merginų kojas pomlazkomis  – spalvingais kaspinais išpuoštais botagėliais. Toks plakimas esą suteikia sveikatos ir jaunystės likusiai metų daliai. Švaistydamiesi pomlazkomis jaunuoliai dar deklamuoja vaikiškus eilėraštukus, prašinėdami kiaušinių. Tiesa, šiais laikais jie dažniausiai gauna šokolado, o vyresnieji – stikliuką slyvinės. „Tai tam tikras barometras, kiek mergina yra populiari. Svarbiausia ne plakimas, bet tai, kiek kartų ją aplanko vaikinai“, – timesonline.co.uk cituoja Čekijos turizmo centro Londone atstovus.

Slovakėms – šalto vandens purslai

Slovakų paprotys Velykų pirmadienį turi panašų tikslą kaip ir čekų – kad moterys jaustųsi žvalios ir būtų sveikos visus metus. Tik būdas pasiekti šį tikslą kitas – apipilti jas kibiru šalto vandens.  

Masiniai vaidinimai Meksikoje  

Meksikoje, Iztapalapos miestelyje, per Velykas vyksta renginys, sutraukiantis apie milijoną lankytojų kasmet. Visi vietos gyventojai kelioms dienoms pamiršta savo kasdienius darbus ir vaidina milžiniškame spektaklyje, atkartojančiame Biblijoje aprašytus Velykų savaitės įvykius: vaidina Jėzų, apaštalus, Mergelę Mariją, kareivius ir paprastus liudininkus. Visa bendruomenė tampa aktoriais, o visas miestelis – scena. Vaidina visi gyventojai, tačiau pagrindiniams vaidmenims atrenkami fiziškai panašiausi į savo personažus.

Pirmą kartą Kristaus kančios ir prisikėlimo vaidinimas Iztapalapoje suvaidintas 1833 metais, po žiemą praūžusios choleros epidemijos. Taip atsidėkoti Dievui nusprendė prieš ligą atsilaikę žmonės. 

Pradžiugusi Marija Italijoje įžiebia viltį

Italijos Sulmonos mieste per Velykas galima išvysti kur kas trumpesnį nei Meksikoje, bet taip pat įspūdingą vaidinimą. Juo žiūrovų širdyse siekiama uždegti naują viltį. 

Garibaldžio aikštėje eina didžiulių statulų procesija. Šv. Jono ir Šv. Petro statulos pabeldžia į šalia esančios bažnyčios duris, pranešdami apie Jėzaus prisikėlimą. Į lauką išeina juodu apsiaustu apsigobusi gedinti Švč. Mergelė Marija. Ji lėtai eina per aikštę ir staiga pamato prisikėlusį sūnų. Tuomet pasileidžia bėgti pas jį, nusimeta juodą drabužį ir vaidinimo žiūrovai išvysta prabangų žalią rūbą – vilties simbolį. Nustojusi sielvartauti Marija numeta savo nosinaitę ir vietoj jos susirinkusieji pamato raudoną rožę.

Kiaušinių daužymas populiarus ir JAV

Luizianos valstijoje esantis Marksvilio miestas tvirtina rengiantis seniausias kiaušinių daužymo varžybas Jungtinėse Valstijose. Jos ten vyksta nuo šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio.

Marksvilio gyventojai būsimoms varžyboms ruošiasi itin rimtai – iš anksto ieško kiečiausių kiaušinių. Kai kurie netgi patys augina juos dedančias vištas ir šeria specialiais pašarais. 

Rungties dalyviai sustoja poromis ant teismo rūmų laiptų ir kovoja tol, kol išsiaiškinamas tvirčiausio kiaušinio savininkas. Laimėtojo „ginklas“ nulupamas ir patikrinama, ar jis nepadirbtas. O tada keliauja į kiaušinių salotas. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min