Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2013 sausio 6d. 15:10

Kokią įtaką ešerių nerštui daro saulės aktyvumas

Mažažiotis upėtakinis ešerys
wikimedia.org nuotr. / Mažažiotis upėtakinis ešerys
Lehajo universiteto mokslininkai tyrinėjo veiksnius, lemiančius delikatesu Jungtinėse Valstijose laikomo geltonojo ešerio nerštą, ir nustatė, kad didžiausią įtaką jam daro saulės radiacijos intensyvyumas.

Žūklės naujienos „Facebook“ tinkle

Parastai geltonieji ešeriai neršia, kai gelmėje vandens temperatūra pasiekia 7-10 laipsnių, tačiau pasirodė, kad skirtinguose vandens telkiniuose ešeriai neršia kitokioje gelmėje, nors vandens temperatūra būna panaši. Tyrinėtojai, nagrinėdami kitus veiksnius, nustatė, kad įtaką tam daro vandens drumstumas, kurį daugiausiai lemia organinių priemaišų kiekis.

Lakavako ežere geltonieji ešeriai neršia 50 cm gelmėje, kai gretimame Pensilvanijos valstijoje tyvuliuojančiame Gilso ežere ešerių nerštavietės driekiasi 5-6 m gelmėje. Lakavako ežero vanduo drumstas, nes jame daug organinių dalelių, o Gilso ežero vanduo – skaidrus. Pasirodo, organinių dalelių filtras jau pusės metro gelmėje neutralizuoja 99 proc. ultravioletinių spindulių, kurie gali paveikti ešerių ikrus, o Gilso ežere saulės radiacijos poveikis susilpnėja iki nepavojingo lygio 5 m gelmėje.

Kitaip tariant, ešeriai neršia toje gelmėje, kur atsiranda teigiamas balansas tarp žudančio saulės radiacijos poveikio ir teigiamo saulės šilumos poveikio. Tyrinėtojai daro išvadą, kad nuo ultravioletinio intensyvumo priklauso daugelio žuvų neršto sąlygos.

Laimikius su istorijomis siųskite zukle@15min.lt.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie 15min