Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 4d. 06:44

Europos plūdinės žūklės čempionate triumfavę lietuviai: „Turėjome aiškų varžybų planą“

Lietuvos komanda Europos plūdinės žūklės čempionate
Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos nuotr. / Lietuvos komanda Europos plūdinės žūklės čempionate

Birželio 29–30 dienomis Šiaurės Airijos Portglenono mieste, prie Žemutinės Banno upės, vyko 25-asis „FIPSed“ Europos sportinės plūdinės žūklės čempionatas. Lietuvos komanda tokio pobūdžio varžybose dalyvavo 20 kartą, tačiau tik šiais metais iškovojo aukščiausiąjį apdovanojimą. 15min pakalbinti sportinės žūklės atstovai viliasi, kad garbingas įvertinimas padės populiarinti šią sporto šaką Lietuvoje ir puoselėti teisingos žvejybos tradicijas.

Lietuvos vardas atsidurs greta kitų čempionų

Sportinės plūdinės žūklės čempionatai kasmet yra rengiami vis kitoje Europos šalyje. Juose dalyvauja stipriausios Europos šalių komandos. Šiemet dalyvavo 17 šalių rinktinės, tarp jų Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Rusijos, Nyderlandų ir kt. Lietuvai atstovavo penki sportininkai: Tomas Buzas, Mindaugas Alekna, Andrius Krivošejevas, Aurimas Verbliugevičius ir Arnoldas Liaukevičius. Rinktinės nariams asistavo komandos vadovas Alvydas Žibas su pagalbininkais: Vytautu Leonu, Stanislovu Ambrasu, Rūta Garbaliauskaite, Sauliumi Buzu ir Silvijumi Dvyliu.

„Komanda kasmet keičiasi. Smagu, kad šiemet į varžybas vykome „atjaunėję“ – vyriausiam žvejui 40 metų sukako prieš pat kelionę“, – pasakojo A.Žibas.

Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos nuotr./Lietuvos komanda Europos plūdinės žūklės čempionate. Alvydas Žibas – trečias iš kairės
Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos nuotr./Lietuvos komanda Europos plūdinės žūklės čempionate. Alvydas Žibas – trečias iš kairės

Lietuvos rinktinės sportininkai pelnė ne tik šių metų čempionato taurę ir medalius, bet ir pereinamąją taurę: kasmet laimėjusi komanda ją gauna ir ant taurės išgraviruojamas čempione tapusios šalies pavadinimas. Lietuvos vardas šioje taurėje bus įrašytas pirmą kartą.

Didžiausią įspūdį A.Žibui paliko akimirkos, kai varžovai preliminariai susumavę rezultatus pradėjo sveikinti lietuvius su pergale, nors oficialūs skaičiai dar nebuvo paskelbti.

„Tiesiog pakirto kojas, negalėjome tuo patikėti. Prieina kitų komandų vadovai, sveikina, užplūsta adrenalinas, užspaudžia gerklę, net pasakyti nieko negali“, – prisiminė komandos vedlys.

Manau, kad mes išsiskyrėme tuo, jog mus vienijo bendras tikslas ir mes daug, nuoširdžiai bei kruopščiai dirbome, kad jį pasiektume, – teigė M.Alekna.

Anot jo, taip pat jaudinanti buvo ir apdovanojimų ceremonija: joje visų dalyvavusių šalių atstovai plojo lietuviams atsistoję, tapšnojo per petį ir nuoširdžiai sveikino.

Tokias pačias emocijas patyrė ir Mindaugas Alekna, antrą kartą dalyvavęs Europos sportinės plūdinės žūklės čempionate.

„Pernai tik stebėjau, kaip pagerbiama kita laimėjusi šalis, todėl šiais metais apėmė visiškai nerealus jausmas, kai suvokiau, kad visi dalyviai atsistojo ir plojo mums, Lietuvos atstovams“, – įspūdžiais dalijosi rinktinės narys.

Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos nuotr./Mindaugas Alekna
Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos nuotr./Mindaugas Alekna

Penkias dienas treniruojasi ir dvi dienas varžosi

Pačios varžybos, pasak M.Aleknos, vyksta taip: čempionate dalyvauja kiekvienos šalies penkių sportininkų komanda. Kadangi varžybos vyksta savaitgalį, penkias dienas iki jų žvejai susipažįsta su vandens telkiniu, vietove, treniruojasi.

„Krantinė čempionato varžybų dienomis būna padalinta į 5 sektorius. Prieš varžybas ištraukiami burtai, pagal juos kiekvienos komandos nariai yra suskirstomi į atskirus sektorius po vieną. Penkių dienų treniruotės padeda išsiaiškinti kiekvieno sektoriaus ypatumus ir maksimaliai susipažinti su varžybų vieta“, – 15min dėstė M.Alekna.

Varžybos vyksta dvi dienas – šeštadienį ir sekmadienį. Laimi ta komanda, kuri surenka mažiausiai baudos taškų.

„Varžybų dieną visi sėdi atskirose zonose. Kadangi šiemet dalyvavo 17 komandų, tad kiekvienoje zonoje – 17 žmonių. Jei kažkas yra pirmas toje zonoje, tai gauna vieną tašką, jei antras – du ir taip iki septyniolikos. Po to sudedamas bendras komandų baudos taškų skaičius. Lygiai taip pat rezultatai skaičiuojami ir asmeninėje įskaitoje“, – aiškino Mindaugas.

Tarptautinės žūklės sporto asociacijos nuotr./Lietuviai paskirstyti į žvejybos zonas plūdinės žūklės čempionate
Tarptautinės žūklės sporto asociacijos nuotr./Lietuviai paskirstyti į žvejybos zonas plūdinės žūklės čempionate

Lietuvos komanda užėmė pirmą vietą, surinkusi 49 baudos taškus. Antri liko prancūzai (55 baudos taškai), treti – olandai (58 baudos taškai).

Lietuviai puikiai pasirodė ir asmeninėje įskaitoje – Tomas Buzas užėmė bendroje asmeninėje čempionato įskaitoje – trečiąją vietą. Paklausus, kas lėmė lietuvių pergalę, M.Alekna kaip svarbiausią faktorių išskyrė turėtą aiškų komandinį varžybų planą.

„Atvirai pasakius, rimtai sportuojant jau 8 metus, žinant komandų ypatumus, dažniausiai gerus rezultatus lemia tarpusavio bendradarbiavimas ir kiti subtilūs niuansai. Labai sunku vienareikšmiškai įvardinti sėkmės receptą, bet manau, kad mes išsiskyrėme tuo, jog mus vienijo bendras tikslas ir mes daug, nuoširdžiai bei kruopščiai dirbome, kad jį pasiektume. O svarbiausia – turėjome aiškų varžybų planą, ką ir kaip daryti jų metu. Pavyzdžiui, prancūzai stengėsi gaudyti ženkliai mažesnes žuvis, o mes koncentravomės į didesnę žuvį“, – pasakojo jis.

Bendras sugautos žuvies svoris taip pat lemia reitingavimą. Jei dvi komandos surenka vienodą baudos taškų skaičių, pirmenybė suteikiama tai komandai, kurios sugautos žuvies svoris yra didesnis. O žuvų kiekis, skaičiuojamas varžybų metu, kaip sakė M.Alekna, yra orientacinis dalykas, atspindintis komandos taktiką.

Tarptautinį čempionatą būtų galima surengti ir Lietuvoje

Tiek M.Alekna, tiek A.Žibas sako, kad už kelionę į čempionatą mokėjo savo lėšomis. Anot komandos vadovo, plūdinė žūklė yra gana brangus malonumas, dėl to į kai kuriuos toliau vykusius čempionatus nevykdavo. Pasak jo, kelionės išlaidos vienam žmogui svyruoja nuo kelių šimtų, o kai kuriems ir apie pusantro tūkstančio eurų.

Žvejai viliasi, kad pamažu šia sporto šaka susidomės vis daugiau žvejų Lietuvoje. Jungtinėje karalystėje tai 4–5 sporto šaka pagal populiarumą. Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ji populiariausių dešimtuke.

Tarptautinės žūklės sporto asociacijos nuotr./Europos plūdinės žūklės čempionate
Tarptautinės žūklės sporto asociacijos nuotr./Europos plūdinės žūklės čempionate

Pasak A.Žibo, surengti tokio masto čempionatą būtų įmanoma ir Lietuvoje, pavyzdžiui, Drevernos ar Klaipėdos kanale. Taip pat tiktų Atmatos, Skirvytės upės, kur vyksta Lietuvos plūdinės žūklės čempionato etapai. Tinkamos būtų ir Kauno marios.

„Galima būtų specialiai kiekvienam žvejui įrengti iš polių aikštelę. Taip pat numatyti žvejų apgyvendinimo galimybes ir kitas varžyboms vykti reikalingas sąlygas. Pavyzdžiui, reiktų kaimo turizmų sodybų. Viename name gyvenančiai komandai šalia reiktų vietos, kur laikyti įrangą, ruošti jauką. To viešbutyje nepadarysi“, – dėstė A.Žibas.

Jis taip pat užsiminė, kad prieš du metus Tarptautinės žūklės sporto asociacijos kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą, prašydamos, kad plūdinė žūklė būtų įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą.

Šiemet dalyvavo 17 šalių rinktinės. Po lietuvių, antroje vietoje liko prancūzai, trečioje – olandai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min