Naujosios žuvivaisos technologijos autoriai prieš dešimt metų aptiko ežerą, kuris privertė nustebti net šilto ir šalto mačiusius ichtiologus – gėlavandeniame vandens telkinyje… knibždėte knibždėjo jūrinių žuvų. Po dešimt metų trukusių tyrimų mokslininkams pavyko atskleisti stebėtino gėlo vandens poveikio jūrinių žuvų vislumui ir augimui priežastį, o šio atradimo pagrindu sukurti efektyvią jūrinių žuvų veisimo technologiją. Specialus įrenginys kartu su veislynu pastatomas per tris mėnesius, o paskui žmogaus įsikišimas beveik nereikalingas, nes visus procesus dirbtiniame vandens telkinyje kontroliuoja kompiuteris.
Kompanija „Diobas“ sukurtos technologijos pagrindu parengė projektą, kurio tikslas atstatyti Šiaurės jūros menkių populiacijos išteklius, ir pateikė jį Britanijos vyriausybei, tačiau pasikartojo ta pati situacija, kaip ir su daugeliu savo laikmetį pralenkusiais projektais: tiek Britanijos parlamento Lordų, tiek Bendruomenių rūmai atmetė projektą ir neskyrė jokio finansavimo moksliniams tyrimams. Kodėl? Viešai nebuvo pasakyta, tačiau projekto autoriams buvo duota suprasti, kad jūrinės žuvys turi veistis… sūriame vandenyje. Žodžiu, anglai ne veltui vadinami konservatyvizmo vergais.
Nesuprasti tėvynėje britų tyrinėtojai pritarimą rado buvusioje Didžiosios Britanijos kolonijoje – Singapūre. Čia pagal kompanijos „Diobas“ licenciją jau pastatytas ir veikia žuvų veislynas, kuriame auginami žydrieji tunai.
Pasaulinės maisto organizacijos duomenimis, jūrinių žuvų ištekliai yra sumažėje iki 70 proc. Jei reikalai toliau klostysis taip pat, esksertai prognozuoja, kad 2048 m. jūrose sugaunamų žuvų laimikiai sumažės 90 proc. Todėl naujoji technologija ne veltui sudomino daugelį šalių, kurios nutarė finansuoti šį projektą. Mokslininkai tuo džiaugiasi, nes dar prieš pusmetį kompanijos banko sąskaitoje buvo vos 50 svarų, o dabar – 2,5 milijono.
