Mokslininkų tyrimai rodo, kad žuvų amžius priklauso ne tik nuo genetinio rūšies kodo, bet ir aplinkos sąlygų. Pirmiausia, nuo vandens temperatūros, nes žuvys šaltakraujai gyvūnai ir jų kūno temperatūra – tokia kaip vandens. Išimtis – tunai, kurių kūno temperatūra aukštesnė nei aplinkos. Aukštesnė temperatūra paspartina biologinius procesus, o žema pristabdo. Todėl vandens temperatūra tiesiogiai siejasi su žuvų amžiaus trukme. Tai gerai žinoma žuvininkystės specialistams – jie stengiasi auginamoms dirbtiniu būdu žuvims sudaryti optimalias gyvenimo sąlygas – komfortišką, spartų augimą užtikrinančią vandens temperatūra.
Deja, dirbtinėse sąlygose net ir tvenkiniuose auginamos žuvys negyvena taip ilgai, kaip laukinės, nors ir mirtų nuo senatvės. Antras faktorius, lemiantis žuvų gyvenimo trukmę, yra gyvensena. Štai ešeriai – aktyvūs visus metus, o karosai, nukritus vandens temperatūrai, iki pavasario, kaip ir meškos, „užsnūsta“. Taip jie „sutaupo“ gyvenimo trukmės, todėl tokio pat dydžio karosai gali būti gerokai aktyvesni už ešerius.
Mokslininkai pripažįsta, kad absoliučiai tiksliai žuvų amžių nustatyti neįmanoma. Žuvų augimo intensyvumas ir amžius nustatomas pagal metines žvynų rieves. Tačiau tai būdinga tik žuvims, gyvenančioms tose geografinėse platumose, kurios pasižymi metų laikų kaita, o gyvenimo sąlygos vasarą ir žiemą – žymiai skiriasi. Rievės susidaro todėl, kad skiriasi žuvų augimo greitis žiemą ir vasarą. Žuvų, gyvenančių tose platumose, kur vandens temperatūra nekinta arba kinta nežymiai, žvynai be rievių. Mokslininkai teigia, kad įvairių rūšių eršketai gyvena iki 100, karpiai – iki 50, mėlynieji marlinai, menkės ir lydekos – iki 30, silkės ir kefalės – iki 25, ešeriai – iki 22, mėlynieji tunai ir skumbrės – iki 20, o lašišos – iki 15 metų.
