Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva – žūklės kalendoriaus gimtinė

Kalendorius
Kalendorius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Naujųjų metų išvakarėse daugelis meškeriotojų, kurie domisi mokslinėmis kibimo teorijomis, įsigyja įvairius kibimo kalendorius, kuriose nurodomos ne tk palankaus kibimo dienos ir valandos, bet ir laikas, kai draudžiama žvejoti kažkurių rūšių žuvis, jų neršto laikas ir daug įvairiausių dalykų apie orus, atmosferos slėgį, kuriuos patartina žinoti meškeriotojui.

Tačiau nesuklysime pasakę, kad dauguma mūsų meškeriotojų nė nenutuokia, kad žūklės kalendorių idėja priklauso lietuviui, o pirmojo tokio kalendoriaus autorystė taip pat priklauso tam asmeniui. Kas jis buvo?

„Kalendorius paprastųjų žuvių vandenuose lietuviškųjų gubernijų, reiškiantis neršimo laiką ir mažiausį didumą dėl gaudymo žuvių“ – taip vadinasi pirmasis Europoje ir, matyt, pasaulyje kalendorius meškeriotojams, prieš 107 metus išleistas Vilniuje tais laikais dideliu, 4000 egzempliorių, tiražu. Unikalus leidinys išspausdintas likus metams iki lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo ir buvo pirmasis lietuviškas to laikotarpio leidinys lotyniškomis raidėmis.

Šiame Vilniuje, N.Maco spaustuvėje, tiražuotame leidinyje, sumaketuotame plakato principu, buvo pirmasis zoologinis tekstas apie mūsų krašto žuvis, pateikti pirmieji plačiai vartojami lietuviški (greta lotyniškų, lenkiškų ir rusiškų) žuvų pavadinimai. Ypač svarbu, kad kalendoriuje sudėtos ir tiems laikams labai naudingos edukaciniu požiūriu žuvų biologijos žinios (neršto laikas, leidžiamų žvejoti žuvų dydžiai).

Šio kalendoriaus autoriui Povilui Matulioniui priklauso dar vienas nuopelnas – jo sudarytame kalendoriuje pirmą kartą lotyniškais rašmenimis pateikti lietuviški žuvų pavadinimai. Dauguma jų visiškai nesiskiria nuo dabar vartojamų, pvz., šapalas, kuoja, graužavirba, karšis, lynas, šamas, meknė. Natūralu, kad ne visi kalendoriuje pateikti lietuviški žuvų pavadinimai pritapo, ir dabar daugelis jų jau nebevartojami. Štai upėtakis vadinamas lašišiumi marguoju, sykas – šelviu ar sija, ungurys – inguriu, sterkas – starkiu, lašiša – lašišiumi, plakis – plekžde, kiršlys – šparu. Tad unikalų kalendorių galima laikyti ir pirmuoju daugiakalbiu Lietuvos žuvų žodynėliu.

Kalendorius buvo plačiai skaitomas ir labai gerai įvertintas: Vilniaus žemės ūkio parodoje jam buvo paskirtas bronzos medalis, parodoje Daugpilyje – pagyrimas. Po šio kalendoriaus ir žuvų sąrašo pakartotinio išspausdinimo Krokuvos žuvininkystės draugijos leidžiamame žurnale „Okolnik Rybacki“ jis tapo žinomas visoje Europoje. Senajame žemyne panašių sieninių kalendorių nebuvo. Tik po to kai pasirodė lietuviškas plakatinis kalendorius, Vakarų Europoje atsirado panašūs žūklės ir medžioklės kalendoriai.

Lietuviško žūklės kalendoriaus sudarytojas – Rusijos imperatoriškosios žuvininkų ir žvejų draugijos Vilniaus skyriaus sekretorius Povilas Matulionis. Šį faktą nedaug kas dabar žino, nes P.Matulionis garsus kaip žymus miškininkas. Jo biografijoje nurodoma, kad P.Matulionis gimė 1860 m. Kupiškyje, 1889 m. baigė Peterburgo miškų institutą, 1889–1918 metais dirbo miškininku Pskovo, Vilniaus ir Kauno gubernijose ir Suomijoje. Grįžęs į Lietuvą 1918 metais dirbo Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Miškų departamento direktoriumi, 1927 metais dėstė Dotnuvos žemės ūkio technikume, 1922–1924 metais – dar ir Kauno universitete, buvo šio universiteto Miškininkystės katedros vedėju, profesoriumi. 1924 metais P.Matulionis tapo pirmuoju Lietuvos žemės ūkio akademijos rektoriumi ir tuo pat metu dirbo akademijos Miškotvarkos katedros vedėju.

P.Matulionis – miško tipologijos mokslo pradininkas Lietuvoje, sukūręs Lietuvos miškų klasifikacijos lentelę, pagrindinių Lietuvos medžių rūšių tūrių lentelės, metinės miškų kirtimo normos skaičiavimo formulę, Lietuvos kalnuotumo ir nuotakumo, apžvalginį bei reljefinį Lietuvos ir Latvijos žemėlapius, florai skirtą veikalą „Žolynas“ (1906m.), kuriame – apie 3000 jo surinktų augalų lietuviškų pavadinimų. Šie faktai iškalbingai atspindi labai platų žymaus kupiškėno interesų ratą, tad nenuostabu, kad P.Matulionis rado laiko ir sumanumo palikti pėdsaką dar vienoje srityje. Pirmasis lietuviškas žūklės kalendorius padėjo mūsų krašte žūklės kultūros pagrindus ir išjudino meškeriojimo neversliniais įrankiais sritį.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min