Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Masalai. Knysliukų magija

Picture 074
Picture 074
Šaltinis: 15min
0
A A

Žūklės vobleriais teorija ir praktika – nuolatinių diskusijų objektas. Kertinis akmuo tuose debatuose – teiginys, kad ne viskas, kas vandenyje plaukia ar juda, yra, žvejų žargonu tariant, vadinamųjų „baltų“, o pagal ichtiologinę terminologiją – karpinių žuvų mailius. Kad ir kiek būtų spalvinamas raudžių, kuojų ar karosų apdaru klasikinis vobleris, spiningininkų jis šiandien jau nepatenkina.

Per pastarąjį dešimtmetį atsirado daug alternatyvų, iš kurių susiklostė naujoviškų voblerių karta, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam spiningininkui. Jie turi visai kitokias savybes nei klasikiniai „minnow“ arba „crank“ tipo masalai. Vienu metu minkštųjų spiningo masalų – guminukų triumfas buvo toks įspūdingas, kad voblerius  žvejai tiesiog  pamiršo, o šių masalų raida labai sulėtėjo. Tokie autoritetai kaip Bertas Rozemeijeris (Olandija), Johnas Vilsonas (Anglija), Konstantinas Kuzminas (Rusija) ar mūsų tautietis, knygos „Žūklė spiningu“ autorius Viktoras Armalis teigia, kad voblerių raida ne šiaip sustingo, o užsikonservavo net ir Suomijoje, kuri laikoma klasikinio voblerio tėvyne. Tiesa, Suomijoje priešingai nei kituose regionuose nebuvo pamiršta auksinė taisyklė, kad žūklėje reikalingi įvairūs masalai. Tačiau tiek „Rapala“, tiek „Nils Master“ kompanijos beveik nekonstravo naujų modelių ir neinvestavo į naujus gaminius.
   
Kompanijos „Nils Master“ idėjų generatoriai – broliai Hanu ir Kalevi Kangas pasiūlė voblerius, kurie būtų tokie pat paprasti naudoti kaip „stick“, tačiau pakeistų kaprizingą amerikiečių sugalvotą „banano“ tipo voblerį, kuris nuolat taikosi virsti kūlio Toks masalas plaukia nuleidęs snukutį, o uodegą pakėlęs. Masalo žaismas vilioja daugelį plėšriųjų žuvų, nes joms pats patraukliausias grobis – žuvelė ar vandens gyvūnėlis, knisantis dugną. Taip gimė klasikinio „Nils Master“ modelio „Invicible“ modifikacija – vobleris „Invicible Deep Runner“, kuris plaukia maždaug 45 laipsnių kampu iškėlęs uodegą. Tokiam vobleriui geriausiai tinka knysliuko vardas. Terminas visai tinkamas, tai ne koks angliškas žodelis, kurį bandome išsiversti ir pritakyti lietuviškos žūklės terminijos reikmėms.
   
Bet pasakytume tik pusę tiesos, jei neįvardytume naujos voblerių klasės – knysliukų prototipo. Pasauliniame kontekste jie buvo pastebėti ne iškart, o ir dabar jie priskiriami ne knysliukų klasei, o atskirai grupei – tai kaimyninėje Lenkijoje garsaus tos šalies spiningininko Piotro Piskorskio sukurtas lenktas kaip bananas masalas – vobleris „Hornet“. Dabar sukanka 15 šio unikalaus, šiandienos spiningo teorijos akimis, masalo gimtadienis. Žinoma, „Hornet“ pirmtakas P. Piskorskio masalinėje užėmė deramą vietą žymai anksčiau, bet prieš penkiolika metų Varšuvos žūklės įrankių parodoje buvo pristatyti pirmieji serijiniai „Hornet“ vobleriai. P.Piskorskis šį modelį kūrė asmeniniams tikslams, o tiksliau – upėtakių žūklei. Kai tik modelis buvo paviešintas, jis iškart išpopuliarėjo, o autorius su kolega įkūrė kompaniją, gaminančią voblerius, paženklintus „Salmo“ emblema„. Pernai Jungtinėse Valstijose buvo pažymėtas svarbus įvykis – didžiausioje pasaulio žūklės įrankių rinkoje buvo parduotas 1 000 000-asis „Salmo“ vobleris. Žodžiu, „Hornet“ modelis buvo prieš penkiolika metų pastebėtas profesionalų, o tie ėmė kurti savo knysliukų versijas.
            
Žodelis „knysliukas“ turi mažybinį atspalvį, tačiau nereikėtų apsigauti, nes šio tipo vobleriai gali būti ir 3, ir 15 cm. Mažiausias „Invicible Deep Runner“ modelis – 5 cm (6 g) – neria 2 metrus, o didžiausias – 12 cm ( 24 g) – knisa dugną 7 metrų gelmėje. Anaiptol ne dydis, o korpuso forma, primenanti skyrybos ženklą – kablelį, yra knysliukų vizitinė kortelė.
  
Šio tipo voblerių liežuvėliai dabar – įvairių formų. Klasikinio knysliuko liežuvėlis arba voblerio gylio vairas yra semaforo signalinės svirties formos. Suomijoje laikomasi tradicijos, kad tokiems vobleriams tinkamiausias liežuvėlis – kastuvėlio formos. Beje, Suomijoje gaminami knysliukai turi dar vieną bruožą – kilpelė valui rišti būtinai įtaisoma masalo nosyje, o ne ant ilgo liežuvėlio, kaip klasikinių knysliukų. Pastarasis kanonas kilo iš „Hornet“ voblerių konstrukcijos.
  
Knysliukai – dažniausiai maži arba vidutiniai spiningo masalai, tačiau jie naudojami beveik visoms gėluose vandenyse gyvenančioms plėšriosioms žuvims gaudyti. Gana kuklus knysliukų dydis – ne kliūtis gundyti stambias žuvis. Tame tarpe netgi šamus. Knysliukų magija slypi ypatingame šių masalų žaisme, kurį dabar priimta vadinti agresyviu. Tai reiškia, kad toks vobleris plukdomas labai stipriai vibruoja ir gerokai  nutolsta nuo judėjimo krypties ašies į šonus. Todėl knysliukai skleidžia toli juntamus virpesius, kurie vilioja plėšriąsias žuvis. Kai plėšrūnas paskui masalo skleidžiamą triukšmą arba aidą priplaukia artyn, jis išvysta besiblaškantį grobį, o tas reginys akimirksniu pažadina instinktą stverti vienišą žuvelę.
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min