TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ne tik verslinė žvejyba kalta, kad mažėja žuvų

 Tose planetos jūrose, kurios tik sąsiauriais jungiasi su vandenynu, mažėja žuvų populiacijos
Tose planetos jūrose, kurios tik sąsiauriais jungiasi su vandenynu, mažėja žuvų populiacijos
Šaltinis: 15min
0
A A

Aplinkos sveikatinimo centras, veikiantis prie Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo tarybos paskelbė, jog tyrimų duomenys rodo, kad ne tik dėl pernelyg intensyvios verslinės žvejybos mažėja žuvų ištekliai pasauliniame vandenyne, bet ir dėl žymiai sumažėjusio deguonies kiekio jūrų vandenyje.

Žūklės perlai „Facebook'e“. Junkis ir tu.

Deguonies stoka atsiliepia ne tik žuvų, bet ir ištisų vandens ekosistemų gyvūnų populiacijoms. Tyrinėtojų duomenimis pražūtingas efektas kyla todėl, kad pramonės atliekose, patenkančiose į vandenį, kurį upės plukdo į jūras, yra pavojinga azoto ir fosforo koncentracija.

Šios cheminės medžiagos – efektyvios trašos, stimuliuojančios dumblių augimą. Didžiulės mirusių dumblių sankaupos, kurios nugula jūros dugną, pūdamos iš vandens suryja praktiškai visą deguonį. Šis negatyvus reiškinys ypač pastebimas didžiųjų upių žiotyse, o taip pat ir kai kuriose uždarose jūrose, tokiose kaip Juodoji jūra, kuriai Jungtinių tautų ekspertų teigimu, gresia ekologinė katastrofa.

Žuvų ištekliai Juodojoje jūroje yra sumenkę daugiau kaip trečdaliu.

Šiuo metu žuvų ištekliai Juodojoje jūroje yra sumenkę daugiau kaip trečdaliu. Tik 6 rūšių žuvų ištekliai išliko tokios apimties, kad jas galima gaudyti versliniais įrankiais, o  vos 1960 metais verslininkai Juodojoje jūroje gaudė net 26 rūšių žuvis. Labai sumažėjo eršketų, lašišų, kefalių, skumbrių, kilkių ir net grundalų. Padėtis kasmet prastėja, nes aplink Juodąją jūrą gyvena 162 mln. žmonių, veikia daugybė pramonės įmonių, o vandens valymo įrenginių beveik nėra.

Žinoma, pasaulinis vandenynas sugeba apsivalyti, o nešvarumus paversti maisto medžiagomis, tačiau mokslininkai perspėja, kad, katastrofiškai mažėjant žuvų ištekliams, jūrų gyvybingumas taip pat menksta, nes šių didžiulių ekosistemų viduje privalo būti aiškus balansas tarp įvairių gyvų organizmų rūšių. Mūsų Baltija – taip pat uždara jūra, kurios teršimo mąstai – nė kiek ne mažesni, joje jau pastebimas svetimų žuvų rūšių, tokių kaip grundalai, pagausėjimo apraiškos, tačiau Baltijos tyrimai praktiškai neatliekami arba apie juos neinformuojama visuomenė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min