Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nematoma lašišos kepsnio pusė

Lašiša
Photos.com nuotr. / Lašiša.
Šaltinis: 15min
0
A A

Prieš penkiolika metų nedaugelis Lietuvos gyventojų buvo ragavę lašišos, o šiandien šios tauriosios žuvies kepsnys prieinamas kiekvienam, kuris turi kišenėje 10 eurų, nes tiek mūsų šalyje, beje, kaip ir visoje Europoje, vidutiniškai kainuoja lašišos didkepsnių kilogramas.

Lašiša tapo kasdienišku ir palyginti pigiu patiekalu, nes kasmet žuvininkystės fermose išauginama 3 milijonai tonų šių žuvų. Žodžiu, lyg ir vėl grįžo XVII amžius, kai samdiniai, įsidarbinantys palei Reino upę įsikūrusiuose ūkiuose,  darbo sutartyse būtinai įrašydavo reikalavimą, jog lašišos patiekalais nebus maitinami dažniau kaip kartą per savaitę. Tais laikais Reino upėje būdavo sugaunama tiek atplaukusių iš vandenyno lašišų, kad jas gabendavo vežimais, o ūkininkai jomis visus metus maitindavo samdinius. Dabar mokslininkai pataria dirbtinai išaugintų lašišų kepsnius valgyti ne dažniau nei kartą per mėnesį. Kodėl?

Pigus patiekalas

Lašiša tauri žuvis, nes jos gyvenimo būdas – ypatingas. Lašišos ganytis plaukia į jūras, o neršti grįžta į tas pačias upes, kuriose gimė. Iki šiol tiksliai neatskleistas mechanizmas, padedantis lašišoms orientuotis jūrų platybėse ir surasti gimtųjų upių žiotis. 

Lašišų fermų augintinių gyvenimas – nuobodus ir pilkas palyginti su jų laukinių giminaičių būtimi, kupina iššūkių ir nuotykių. Taurių žuvų auginimas fermose nedaug kuo skiriasi nuo kiaulių penėjimo. Lašišos auginamos varžose, kurios laikomos atviroje jūroje arba upių žiotyse. Dirbtinai išaugintos lašišos ne veltui vadinamos norvegiškomis – šioje šalyje išauginama didžioji dalis lašišų, kurių žuviena – nenatūraliai oranžinės spalvos.

Kiekvienas patyręs meškeriotojas žino, kad laukinių lašišų žuviena – žymiai blyškesnė. Kaimyninėje Latvijoje šis skirtumas panaudojamas kovai su brakonieriais – socialinių akcijų metu piliečiai raginami pranešti aplinkosaugininkams, jei kas nors siūlys pirkti lašišą, kurios žuviena – blyškiai rausvos spalvos, arba vaišins tokios žuvies kepsniu. Netgi skeptikai priversti sutikti, kad brakonierių Latvijoje gerokai sumažėjo.

Verslo objektas

Dirbtinai išaugintos lašišos –  žemės ūkio ir verslų industrializacijos produktas. Nors Norvegijos vandenys nuo seno garsėja didžiuliais Atlanto lašišų ištekliais, tačiau jų žūklė – sezoninė, o svarbiausia atima labai daug laiko. Lašišų auginimas dirbtinėse sąlygose – ne tik pelningas, bet ir labai našus verslas. Todėl dirbtinai išaugintos lašišos  kepsnio kilogramas kainuoja net iki trijų kartų mažiau nei laukinės.

Šis skirtumas – pelno šaltinis, tačiau, kita vertus, kainų skirtumas rodo, kad laukinė lašiša – vertingesnė. Mokslininkai teigia, jog dėl to kalta dirbtinio žuvų auginimo technologija. Vienoje varžoje būna nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių lašišų. Tokia terpė – idealus parazitų inkubatorius. Jūros dugnas po varžomis nusėtas chemijos produktų liekanomis, žuvų ekskrementais ir kritusių lašišų liekanomis. Čia išnyksta bet kokia gyvybė. Suomijos vandenyse (Baltijos jūra) daugiausiai auginami vaivorykštiniai upėtakiai, tačiau jų varžos lygiai taip pat teršia jūrą, todėl žuvininkai privalo kas dvi savaites plukdyti varžą į kitą vietą, kuri yra ne arčiau kaip už dviejų kilometrų nuo ankstesnės. Lašišų varžos didžiulės, jas pergabenti sunku, todėl jų šeimininkai priversti griebtis kitokių priemonių. Kad būtų neutralizuotas ligų ir parazitų poveikis, į lašišų maistą, žurnalo „Science“ duomenims,  farširuojami ne tik stiprūs antibiotikai, bet ir nervus paralyžuojančių nuodų dozės. Žodžiu, fermose išauginamas kepsnys, o anaiptol ne pilnavertis produktas. To paties šaltinio duomenimis, padidėja rizika susirgti vėžiu, jei fermoje išaugintomis lašišomis vaišinsites dažniau nei kartą per mėnesį. Dirbtinai išaugintų lašišų žuvienoje – 10 didesnis polichlorinio difenilo ir dioksino kiekis nei laukinių lašišų žuvienoje.

Problemos tuo nesibaigia – jei reguliariai valgysite varžose išaugintas žuvis, gali nusilpti rėgėjimas, nes į lašišų pašarą – iš žuvies, žolės, kraujo miltų, vitaminų ir preparatų mišinio pagamintas granules įmaišomas kantaksantinas. Šis preparatas ardo akies tinklainę.  Tokia tad yra apetitiškai oranžinio ir tikrai gardaus dirbtinai išaugintų lašišų kepsnio antroji pusė.

Laukinė lašiša nuo fermose gimusios giminaitės skiriasi kaip diena ir naktis – jos žuvienoje gausu aukščiausios kokybės baltymų, kalcio, vitamino D ir būtinų mūsų organizmui nesočiųjų rūgščių Omega-3. Medikai rekomenduoja laukinę lašišą valgyti kasdien, nes tai normalizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos būseną bei viso organizmo funkcijas. Tačiau tik laisvėje išaugusių lašišų žuviena pasižymi tokiomis unikaliomis savybėmis. Deja, laukinių lašišų ištekliai gana riboti – kasmet natūraliomis sąlygoms pasaulinė lašišų populiacija pasipildo vos puse milijono tonų, o tai palyginti su dirbtinai veisiamais kiekiais – mažiau beveik keturis kartus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min