Polesko rajonas vietinių gyventojų dažnai vadinamas Karaliaučiaus srities Venecija. Šį kraštą raizgo daugybė kanalų, kuriuose gausu įvairių žuvų – karšių, ešerių, kuojų, sterkų, lydekų ir kitų.
Dažniausiai tūkstančiai mėgėjų kanalų krantus, kurie dar nepaliesti civilizacijos, nutūpia penktadienio vakarą ir žvejyba mėgaujasi porą dienų. Vyrai sako žvejoti galintys laisvai, leidimų pirkti jiems nereikia. Nuo kovo vidurio į šį kraštą neršti atplaukiančių stintų mėgėjai negaudo. Jas sako paliekantys verslininkams. Stintmetis čia trunka apie porą savaičių.
„Šiais metais mes galime sugauti 270 tonų stintų, tokia bendra kvota, bet tikrai tiek nesugausime. Stintų labai sumažėjo ir iki šiandien įmonės yra sugavusios tik apie 40 tonų, o mano – 15 tonų“, – sako žvejybos įmonės savininkas Vladimiras Ložkinas.
Jūsų ir mūsų mokslininkų turėtų pasakyti, kas atsitiko žuvims. Mes vis to klausiame, bet jie tik trauko pečiais ir sako – yra kaip yra, – teigia V. Ložkinas.
Kad žvejyba būtų pelninga, pasak verslininko, reikėtų dar 50 tonų stintų. Kilogramą agurkais kvepiančių žuvų žvejai parduoda po 80 rublių, o prekybininkai turguje – dvigubai brangiau. Rusų žvejai, kaip ir lietuvių, kraipo galvas ir sako nesuprantą kodėl mažėja žuvų. Be to ,stintos dabar gerokai mažesnės.
„Jūsų ir mūsų mokslininkų turėtų pasakyti, kas atsitiko žuvims. Mes vis to klausiame, bet jie tik trauko pečiais ir sako – yra kaip yra“, – teigia V. Ložkinas.
Rusų žvejai sako, kad gerokai sumažėjo ir kitų Kuršių mariose gyvenančių žuvų. Dėl suprastėjusių laimikių per pastaruosius trejus metus iš verslo pasitraukė dešimt žvejybos įmonių, žvejojusių mariose, liko dvidešimt.
Išgirdę, kad lietuviai piktinasi, jog dėl Klaipėdos uoste vykstančių gilinimo darbų, žuvis esą traukiasi į šią pusę, žvejai tik šypteli. Anot jų, kad ir kaip norėtųsi tuo tikėti, taip nėra.
Vietos rinkoje žvejai parduoda apie 20 proc. mariose sugautų žuvų. Kita dalis keliauja į vidurio Rusiją.
