Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žūklės atlasas. Arktinių šalvių meškeriojimo ypatumai (7)

Metrinį ledą leda pajėgia skvarbyti tik geriausi pasaulyje švediški grąžtai
Metrinį ledą leda pajėgia skvarbyti tik geriausi pasaulyje švediški grąžtai
Šaltinis: 15min
0
A A

Kitas rytas išaušo šarmotas – skaitmeninis termometras, kuris privalomas kiekvienoje švedų virtuvėje, rodė 24 laipsnius šalčio. Mūsų autobusėlio vairuotojo veido išraiškoje atsirado susirūpinimo raukšlės, liudijančios, kad jį apniko nuojauta, jog gali nepavykti užvesti „dyzeliuką“? Pro viešbutuką vedančia Landono gatve jau važiavo pirmieji automobiliai, gabenantys į mokyklą vaikus. Bepigu vietos gyventojams – jų nejaudina tokios problemos, nes kiekviename kieme stovi ant metalinės „kojos“ dėžutė, kurioje – keli tvarkingai suringuoti laidai su kištukais, kurie tiksliai atitinka ant švedų automobilių buferių esančių elektros lizdų kalibrą. Nakčiai ar ilgesniam laikui sustojus, kištukas įbedamas į lizdą ant buferio ir net per didžiausią speigą elektra pašildytą automobilio variklį užvesi vienu raktelio pasukimu.

Laimei mūsų autobusėlio dyzeliukas nors ir ne iš karto, bet užsivedė. Vis tik vokiškas gaminys. Tačiau, kai išgyveni kelioliką nežinios minučių, supranti, kad praktinio išskaičiavimo ir protingo racionalumo pavyzdžiai lietuvaičiui Švedijoje akis bado ant kiekvieno kampo. Juk švedų kiemuose įrengtos „elektros dėžutės“ praverstų ir mums, o, turint galvoje dar ir mūsų automobilių parko pasidėvėjimą, pasitarnautų miestų ekologijai, nes nebūtų dūminama kiemuose su tepalo degėsiais sumišusiomis išmetimo dujomis, laukiant, kol sušils variklis. Nori nenori, tačiau tenka pripažinti, kad toks švedų sprendimas – racionalumo viršūnė. Lygiai tą patį pajunti, kai švedų namuose žvalgaisi krosnies ar kuro katilo – dažnai jo paprasčiausiai nėra, nes labai plačiai naudojamas valstybės remiamas geoterminis šildymas ar kitas koks nors alternatyvus energijos šaltinis.

Paieškų ratas

Kadangi per speigą nepatartina eiti į lauką tuščiu skrandžiu, skubiai papusryčiavom ir spėriai sugužėjom į autobusėlį, o po dvidešimties minučių įdardėjom jau į Lillholmsjo miestelį. Stabdžiai ryžtingai ir staigiai buvo nuspausti prie pašto. Šį rytą, matyt, buvo tikimasi ankstyvų svečių, nes šviesa languose degė. Mus pasitiko tas pats sausas kaip pagalys švedas ir be žodžių paklojo ant stalo apylinkių žemėlapį. Jam ir taip buvo aišku, kad ne iš gero gyvenimo mes vėl atvažiavome pas jį.

Po kurio laiko, kai ir vienai, ir kitai pusei išseko žodžių bei pirštais rodomų ženklų atsargos, turėjome poros ežerų koordinates. Pasukom prie pirmojo – Akarsjono. Apsukom ratą praktiškai aplink visą ežerą nutiestu keliu, kol atsidūrėme prie sodybos, iš kurios kamino rūko dūmas. Nors palei šiaurės Švedijos ežerus daug sodybų ir namų, tačiau dauguma jų žiemą negyvenami. Tad nelaukta išimtimi reikėjo deramai pasinaudoti. Įdomiausia, kad nė menkiausios iniciatyvos rodyti nereikėjo: sodybos šeimininkai – tėvas su sūnumi tuojau pat prisistatė patys ir pasisakė esantys meškeriotojai.

Deja, jiedu negalėjo pasakyti, ar kimba ežere arktinės šalvys ar ne, nes patys ant ledo dar nebuvo užlipę, tačiau abejojo, kad čia mums pavyks ką nors sumeškerioti. Vėl buvo pasitelktas žemėlapis – vyresnysis švedas dūrė pirštu į ežeriuką, telkšantį maždaug už penkiolikos kilometrų ir esantį vos už puskilometrio nuo kelio. Ir štai esam vietoje. Įdomu tai, kad čia sniegą valęs traktorius ties proskyna, vedančia link ežeriuko, išskuobė „kišenę“, kurioje išsitenka autobusiukas. Sakytum, kad traktorininkas žinojo, jog mes čia atvyksim ir mums bus reikalinga vieta automobliui statyti, o galbūt tai daroma specialiai, nes čia lankosi meškeriotojai. Antroji versija man labiau patiko, nes meškeriotojai paprastai lankosi ten, kur kimba.

Metrinis ledas ir ledgrąžčių subtilybės

Vietomis iki juosmens klimpdami į sniegą, atsiduriame prie ežero. Tiksliau jis lyg ir turėtų čia būti, tačiau akinamai balta marška užklotas plotas prieš mus labiau primena užpustytą tundrą. Logiškai abu ežero krantai turi būti viename lygyje, o čia aiškiai matyti, kad tolimasis ežero krantas – aukštesnis. Ši optinė apgaulė netrukus paaiškėja. Pasirodė, kad vėjas palei aną krantą supūtė dideles pusnis ir iškreipė vietovės vaizdą. Algis Čepkevičius su išvykos vadovu paėjėja porą šimtų metrų spėjamu ledu ir ima gręžti kontrolinę eketę. Ledgrąžtis sulenda į eketę iki rankenos, kol pavyksta pasiekti vandenį. Ledas metrinis. Vyrai įleidžia į eketę avižėlę su masalu ir tuoj pat užkimba sprindžio dydžio arktinė šalvis.

Šis faktas paveikia kaip startinio pistoleto šūvis. Tadas Ignatavičius kaip visada pasišauna eiti į plotus, jį kurį laiką lydi E.Jačionis, bet pusiaukelėje taip pat „tupia“ant ledo, o mes pabyrame kaip žirniai maždaug už puskilometrio nuo kranto. Nors ežeras palyginti su kitais – nedidelis, tačiau Lietuvoje jis būtų priskirtas prie nemažų. Tad jo mažumas – sąlyginis. Gręžiam eketes, kiek galėdami nukasę nuo ledo sniegą. Ši operacija, beje, iškart sustato į savo vietas ledgrąžčių hierarchiją – tinkami tokiose sąlygose pasirodo tik švediški modeliai „Mora Expert“ ir „Mora Nova System“. Daugiasluoksnis ledas pasiduoda tik jų peiliams. Tad iškart paaiškėja, kodėl švediški ledgrąžčiai tokie kokybiški ir geri? Kitokių niekas nepirktų. Kam reikalingas įrankis, kuriuo nepragręši storo ledo arba jis ims gręžiant strigti? Ši nuostata padėjo Švedijoje atsirasti geriausiai pasaulyje ledgrąžčių pramonei, kurią vis bando nukonkuruoti pigius modelius štampuojantys kinai, tačiau taip ir nepajėgia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min