Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žvejų „dovanėlė“ Kauno marioms – atliekų sankaupos

Kauno marių krantai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno marių krantai
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Nors atrodė, kad Kauno mariose didžiausia problema buvo vasarą nusekęs vandens lygis, Kauno marių regioninio parko direkcija visus metus turi didesnį galvos skausmą – žvejus šiukšlintojus. Pasak parko direktorės Nijolės Eidukaitienės, po žūklės pakrantės būna nusėtos kukurūzais, batono ar duonos likučiais, o krūmuose stūkso mini sąvartynai. Su tuo sutinka ir patys žvejai.

Niekam ne paslaptis, kad žvejyba, ypač naktinė, dažnam žvejui tampa išgertuvėmis, bet nesuprantu, kodėl sunku po lėbavimų išsivežti šiukšles?“ – teiraujasi vienas žvejys. Kauno žvejų draugija sako, kad kalti ne tik žvejai, bet išeitis – žvejų talkos.

Kai žvejyba tampa išgertuvėmis

N. Eidukaitienė, Kauno marių regioninio parko direkcijos direktorė, džiaugiasi atėjusiu rudeniu – gamta esą pagaliau atsipūs nuo žvejų šiukšlintojų. „Lietuva yra sezoninis kraštas, geruoju sezonu daugiau žmonių čia atvyksta. Dabar kuo daugiau lis, tuo bus ramiau“, – LRT.lt teigia direktorė. Pasak jos, parko pagrindinėse poilsiavietėse ir atokvėpio vietose su šiukšlėmis susitvarkyti dar įmanoma, tačiau brūzgynuose, pro kuriuos braunasi žvejai ieškoti vietų, kur žuvys kimba geriau, kaupiasi mini sąvartynai.

Po tomis atodangomis voliojasi maistai žuvims, stiklainiuose sugedę kukurūzai, o po viena atodanga radome net išdėliotas skardines, – sakė N. Eidukaitienė

„Po tomis atodangomis voliojasi maistai žuvims, stiklainiuose sugedę kukurūzai, o po viena atodanga radome net sudėliotas skardines. Po pušų šaknimis būna prikimšta plastikinių maišelių. Krūmą praskleidi – mini sąvartynas. Paprastas žmogus vaikščiodamas tiek taros neatsineš, čia tik žvejai“, – įsitikinusi parko direktorė.

Kaip LRT.lt teigė Kauno marių pakrantėje sutiktas žvejys Danas Bankauskas, saulėgrąžų lukštai ar nuorūkos nė nekrenta į akis, nes šias šiukšles neretai užgožia kur kas stambesnės atliekos – ištuštinti buteliai nuo alaus ar stipresnių svaigiųjų gėrimų, plastikiniai „bambaliai“, maisto atliekos, polietileno maišeliai ir pan.

„Niekam ne paslaptis, kad žvejyba, ypač naktinė, dažnam žvejui tampa eilinėmis išgertuvėmis, bet nesuprantu, nejaugi taip sunku išsivežti savo šiukšles? Juk kai kur net buitinių atliekų konteineriai stovi – tereikia nueiti keliolika žingsnių iki jų, bet ir tai tokiems veikėjams veikiausiai yra pernelyg sunku“, – samprotavo žvejys.

Kauno mariose žūklaujantis D. Bankauskas pastebi, kad yra ir dar viena problema – pūvantis žuvų pašaras. „Esu ne kartą matęs, kai po nesėkmingos žvejybos vyrai atsikrato kibiruose likusiu jauku sumesdami jį į vandenį. Vieni sako, kad žuvys jį vis tiek suės, tačiau draugas pasakojo, kad puskibiriai tokios išverstos masės galiausiai ima pūti ir nebevilioja žuvų“, – LRT.lt sakė sutiktas žvejys.

Talkas organizuoti turėtų patys žvejai?

Išgirdęs apie tokią situaciją Kauno marių regioniniame parke, Juozas Vytautas Ignatavičius, Kauno žvejų valdybos draugijos pirmininkas, LRT.lt teigė, kad Kauno mariose leidimus žūklauti išsipirkę daugelis verslininkų. „Mūsų draugija ten nėra išsinuomojusi vietų, o ten, kur mes žvejojame, organizuojame talkas ir renkame šiukšles. Gal tai būtų išeitis, bet abejoju, ar kas nors be visuomenininkų ten tą daro. Abejoju ir ar pavyktų, nes teritorija didelė, reikėtų ir visuomenės pagalbos“, – svarsto J. V. Ignatavičius.

Tačiau žvejų draugijos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad dėl šiukšlių kalti ne tik žvejai – esą Kauno marių regioninį parką aplanko „ir linksmas jaunimas“. Su tuo sutinka ir N. Eidukaitienė, kurios teigimu, jaunimas mėgsta atvažiuoti į gamtą pašvęsti.

„Esame prie Kauno, tai ateina švęsti su alaus buteliais. Ir ne tam, kad kažką pamatytų ir sužinotų, bet tam, kad pagertų. Jie nelabai domisi, neskaito stendų, kas yra įdomaus, o tiesiog ateina praleisti laiko su draugais. Kai su panele vaikšto, tai gal dviese negeria, bet būna ir taip, kad eina keturi vaikinai ir velka didžiulius krepšius alaus. Paprašai, kad tik nesudaužytų ir geriau paliktų poilsiavietėje sustatytus, tai kitą dieną randi specialiai sudaužytus“, – piktavališkus atvejus prisimena N. Eidukaitienė.

Tuo metu Vytautas Rimas, Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjas, teigia, kad „šiukšlina ir žvejai, ir poilsiautojai – visi, kurie neatsakingi“. „Leidimą žvejai nusiperka, bet jau nuo kiekvieno priklauso, kaip jis žvejos“, – aiškina pašnekovas.

„Karšis ant šiukšlės nekimba“

Tiesa, su šiukšlinančiais žvejais susitikimų būta – rugsėjį Kauno marių regioninio parko direkcija tam pasitelkė undinę – buvo suorganizuota netradicinė tvarkymosi akcija „Išgelbėk undinėlę“.

Vienas žvejys pareiškė, kad prevencijai lietuviai dar nesubrendę, esą tik didelės baudos gali padėti jiems pradėti mąstyti. „Kai pajus tuštumą piniginėje, tada ir galvoje kažkas sukirbės“. Pasak žvejų, kur kas geresnė situacija Estijoje – ten esą veikia efektyvi taros užstato sistema.

Kitas galvos skausmas – kaip ir kur atsikratyti šiukšlių. Esą po savaitgalio konteineriai būna pergrūsti, tad dažnam šiukšlių tenka atsikratyti kitais būdais. „Šiukšlių dėžių nepristatysi, būna atstumai kilometras ar daugiau, būna, kad jas sulaužo ar sudegina. Kai žmogus nekultūringas, tai ta dėžė gali stovėt-nestovėt“, – sako V. Rimas. 

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min