Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Unikalus Kinijos hibridinis kapitalizmas

Kinija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Kinija
Šaltinis: 15min
0
A A

Nors Vakarų pasaulio šalyse bendrovė ZTE kol kas nėra gerai žinoma, ji – viena iš didžiausių Kinijos bendrovių. Kaip ir daugelis Kinijos įmonių, pastaroji yra „valstybės vystomas verslas“ – t. y. unikalus kiniškas komunistinės valdžios ir rinkos derinys.

Tokios įmonės yra Kinijos valstybinio kapitalizmo modelio, kuris iš esmės yra socializmo atmaina, dalis. Vakarų valstybių stebėtojų nuogąstavimais, šios įmonės yra pernelyg neatskaitingos, tad dažnai jos spaudžiamos tapti skaidresnės. Visgi kaip tai galėtų būti įgyvendinta Kinijos sąlygomis, neaišku.

„Ar norėtum apžiūrėti gamybos liniją?“, – BBC žurnalisto pasiteiravo jo gidas Andy, vyrams praeinant pro bendrovės ZTE istoriją aprašantį stendą. Netrukus prie jų privažiavo nedidelis golfo–tipo automobiliukas, į kurį įsėdę vyrai pajudėjo ryškiai apšviestos nedidelės gamyklos link.

Užuomazgos – komunistinės valdžios iniciatyva

Tvarkinga grupelė gamyklos darbuotojų, apsivilkusių žalius kombenezonus ir kruopščiai rinkusių mikroschemas, kurios vėliau nukeliavo į mobiliuosius telefonus, smalsuolių faktiškai nepastebėjo. Tačiau toks staigus pasinėrimas į sceną iš filmo priminusią gamyklą, pasak BBC žurnalisto, tam tikra prasme buvo „magiškas ir keistas“.

Ši, pilnai veikianti gamybos linija, specialiai dėl „lankytojų patogumo“ buvo perkelta į pastatą, kuriame įsikūrę visi ofisai. T. y. viskas suorganizuota taip, kad gamyklos lankytojams net nereikėtų išeiti iš pastato, norint apžiūrėti ir patį gamybos procesą.

Kartais gerų ryšių su Kinijos valdžia išlaikymas šioms įmonėms tampa svarbesnis už verslo sėkmę. Štai kodėl šiuo metu jos taip spaudžiamos būti skaidrios.ZTE yra tarsi kiniškas Suomijos bendrovės „Nokia“ ar Pietų Korėjos įmonės „Samsung“ variantas. Galbūt šiandien apie  ją nesate girdėjęs, tačiau rytoj ji gali tapti neatskiriamu kasdienybės žodžiu.

Technologija, kurią sukūrė ir gamina ZTE, šiuo metu parduodama 140 pasaulio šalių. Nepaisant pasaulinės recesijos, bendrovės pajamos šiais metais šoktelėjo 36 proc. Šios įmonės užuomazgos – komunistinės valdžios iniciatyva.

1985 m. įmonės įkūrėjas Hou Weigui dirbo inžinieriumi gamykloje, kurią valdė viena iš Kinijos ministerijų. Prasidėjus ekonomikos reformoms, įgyvendintoms tuomečio Kinijos lyderio Deng Xiaopingo, H.Weigui pasiūlyta įkurti nedidelę gamyklą. Visa kita jau istorija.

Privalumas – greitai įgyvendinami projektai

ZTE itin akcentuoja, kad ji jau seniai nutolo nuo savo valstybinių užuomazgų. „Norime būti skaidrūs, – tikina ZTE atstovas Davidas Dai Shunas. – Manome, kad ZTE yra privati įmonė“. Bendrovė šiuo metu įrašyta į Honkongo vertybinių popierių biržą.

Nemažai apžvalgininkų įsitikinę, kad būtent šis unikalus Kinijos valstybinio kapitalizmo modelis yra viena iš staigaus Kinijos ekonomikos augimo priežasčių.

Praėjusį mėnesį įvykusiame Boao forume, verslo ir politikos atstovai už uždarų durų svarstė šalies ateities kryptį. Valstybei priklausančios įmonės ir jų ateitis buvo itin karštų diskusijų objektas.

Jų adresu nuskambėjo ir ne vienas pagyrimas. „Kinija labai greitai gali įgyvendinti savo projektus, – teigia didžiausios Indijos programinės įrangos gamintojos „Tata Consultancy Services“ atstovas N.Chandrasekharanas. – Jei jie turi idėją, jie iškart ją įgyvendina, nes šią idėją remia valstybė“.

Valstybės kapitalizmas yra viena iš priežasčių, dėl kurių Kinija galėjo taip greitai pastatyti 30 tūkst. mylių besidriekiančio greitkelio ir infrastruktūrą, akivaizdžiai pranokstančią kitų besivystančių valstybių. „Valstybei priklausantys verslai dominavo infrastruktūros statymo procese, – aiškino Pekino verslo mokyklos dekanas Xiangas Bingas.

Patiria spaudimą

Pelnas, kurį gauna valstybei priklausančios įmonės, gali būti operatyviai paskirtas valstybės suplanuotų statybų projektams. „Tačiau šios bendrovės susiduria ir su nemažais nepatogumais, – teigia profesorius X.Bingas. Įdomus biurokratijos ir verslo derinys suteikia didžiulę erdvę neefektyvumui. Atsiranda netinkamas išteklių, laiko ir pinigų panaudojimas“.

Anot profesoriaus, kartais gerų ryšių su valdžia išlaikymas šioms įmonėms tampa svarbesnis už verslo sėkmę. Štai kodėl šiuo metu šios įmonės taip spaudžiamos būti skaidrios. Užsienio partneriai nori būti tikri, su kuo – valstybės aparatu ar pelno siekiančiais verslininkais – jie turi reikalų. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min