Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 29, 16:58

Iš Charkivo į Lietuvą evakuoti mokiniai: širdis plaka greičiau, kai danguje pasirodo lėktuvas

Vasario 23 dieną Charkivo mokyklos „Gravitacija“ mokiniai ruošėsi pavasario šventei – puošė klases, kartojo eilėraščius. Tačiau niekas nenutuokė, kad kitą dieną šventė neįvyks. Kitą rytą prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą mokyklos bendruomenei teko evakuotis į saugią aplinką. Geranoriškų žmonių dėka, mokykla su mokiniais, mokytojais ir jų šeimomis persikėlė į Vilnių, kur ugdymą tęsia privačioje „Varnų salos“ mokykloje.

Pasak „Gravitacijos“ mokyklos direktorės Jekaterinos Strelčenko, kiekvieną dieną ji tikrina vaizdo stebėjimo kameras ir tikisi, kad į Ukrainoje esančią mokyklą dar nepataikė sviedinys. Tačiau ukrainietė labiausiai išgyvena dėl mokyklos mokinių.

„Vaikai gailisi gyvenimo, kurį teko palikti Ukrainoje, jie taip pat gailisi žaislų, kuriuos jie paliko, ilgisi įprastų dalykų. Jie prisimena mokyklą, sako, kad norėtų grįžti į savo kambarius. Manau, kad jiems tai yra sunkiausia“, – sakė moteris.

 Charkivo mokyklos „Gravitacija“ direktorė Jekaterina Strelčenko
Charkivo mokyklos „Gravitacija“ direktorė Jekaterina Strelčenko

J.Strelčenko mano, kad Ukrainoje likę vaikai turi būti kuo greičiau iš ten evakuoti.

„Dauguma išėjo iš rūsių ir pamatė, kad kaimyninis namas, kurį jie yra pripratę matyti, yra sugriautas. Jie tikrai matė karą“, – pasakojo Charkivo mokyklos direktorė. – Šiuos įvykius jie suvokia savotiškai, tačiau jiems tai didelis šokas. Todėl aš manau, kad vaikai kuo greičiau turi iš ten išvykti, jie neturi to matyti.“

Charkivo mokyklos „Gravitacija“ mokiniai
Charkivo mokyklos „Gravitacija“ mokiniai

Gimtosios kalbos ir literatūros mokytoja Julija Čerepova tramdydama ašaras pasidalino, kad kiekvieną kartą, kai danguje pasirodo lėktuvas, tiek vaikų, tiek jos širdis ima plakti greičiau. Atmintyje iškyla siaubingų įvykių prisiminimai, kurie palieka didelį pėdsaką širdyje. Vis dėlto susidoroti su blogomis mintimis padeda glaudus bendruomenės ryšys ir vienas kito palaikymas.

„Aš suprantu, kad turiu tvardyti savo emocijas, negaliu atskleisti vaikams, kad nerimauju. Galiu nerimauti namuose, po pamokų, tačiau įžengus į klasę jie neturi to jausti. Klasėje aš esu jų palaikymas. Jie žino, kad juos išklausysiu, palaikysiu, kad jie gali verkti man ant peties“, – pasakojo mokytoja.

Gimtosios kalbos ir literatūros mokytoja Julija Čerepova
Gimtosios kalbos ir literatūros mokytoja Julija Čerepova

11 klasės mokiniai nė nenutuokė, kad atsidurs svetimoje šalyje, vieni, be šeimos narių, prieš baigiamuosius egzaminus. Karas ne tik sugriovė jų gimtąjį Charkivą, bet ir sujaukė ateities svajones.

Vienas iš abiturientų norėjo tapti farmacijos specialistu, kita – jūros ekologe, dar kita – ketino studijuoti menus Čekijos universitete. Tačiau dabar jaunuoliai nėra užtikrinti dėl savo ateities planų.

Charkivo mokyklos „Gravitacija“ 11 klasės mokiniai
Charkivo mokyklos „Gravitacija“ 11 klasės mokiniai

„Pyktis. Jaučiame pyktį, nuolatinį nerimą, liūdesį. Neįsivaizdavome, kad kada nors atsidursime tokioje padėtyje“, – 15min sakė mokiniai.

Visą reportažą ir daugiau vaizdo įrašų rasite videogalerijoje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min