2020-08-19 18:05

Dėmėtoji šiltinė Lietuvos kariuomenėje 1918–1923 metais: kodėl kariai labiau nei kulkų bijojo utėlių?

„Kareivi! Jei kovodamas su priešu tu saugaisi priešo kulipkos, tai saugokis ir tų kulipkų, kurios įskiepija dėmėtąją šiltinę, – saugokis blusų ir utėlių“, – tokie šūkiai skambėjo periodikoje, skirtoje kariams, prasidedant Lietuvos Nepriklausomybės kovoms 1918 metais.
I-ojo atskirojo lazareto palata, 1919–1920 m.
I-ojo atskirojo lazareto palata, 1919–1920 m. / Autorius nežinomas/ Vytauto Didžiojo Karo muziejaus nuotr.

Tuomet mūsų naujai sukurta kariuomenė turėjo stoti į karą ne tik su bermontininkais, bolševikais ir lenkais, bet ir su užkrečiamomis ligomis, dar vadintomis „limpamomis“. Viena iš labiausiai paplitusių ligų tuo metu buvo dėmėtoji šiltinė, kurios sukėlėjas – riketsijasplatino drabužinės utėlės.

Kadangi sergančiųjų šia liga skaičius buvo didžiulis, įvairios prevencinės priemonės ir kova su minėtais parazitais tapo neatsiejama karių kasdienybė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą