Mes įpratome sakyti, jog lietuvės – pačios gražiausios, elegantiškiausios, žodžiu, pačios pačiausios.
Jos ir kūdžiausios, mat pasidairius po rūbų parduotuves, vargiai Lietuvoje didesnį dydį nei M surasi. O dydis M nėra labai didelis dydis. Ypač, jei ten ne bulvių maišus parduoda – daugybė parduotuvių išvis prekiauja tik sumažintų dydžių drabužiais.
Beje, ir niekada nesenstančios. Visos moterys čia tikriausiai yra ne vyresnės nei kokių 30–40-ies, mat jei Lietuvoje gyventų ir vyresnių moterų, tai jos tiesiog vaikščiotų... nuogos. Kol kas nepastebėjau nė vienos parduotuvės Lietuvoje, kuri būtų pritaikyta brandesnei, vyresnei moteriai, kur aprangą būtų galima įsigyti už prieinamą kainą. Taip taip, prieinamą, o ne tokią, kurią mes vis dar esame įpratę mokėti – prašom jums pusę atlyginimo už batus ar striukę.
Aprangos, batų, aksesuarų kainos Lietuvoje yra tokios įdomios, kad bet kas, nors minimaliai mokantis skaičiuoti, suvoks, jog tokio skaičiaus ir tokių kainų rūbų pati moteris iš savo algos niekaip neišgalėtų įsigyti. Juk mes šnekame ne apie Gariūnų kokybę ir to turgaus kainas. Kur lenkiu? Luktelkite, prašau, minutėlę.
