Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kodėl per karantiną būsto kainos Lietuvoje nekrito?

Šių metų antrąjį ketvirtį – per balandį, gegužę ir birželį – būsto kainos kilo 2,2 proc., o metinis augimas sudarė 7 proc., skelbia Statistikos departamentas. Nors daugelis tikėjosi, kad stojus pardavimams žemyn pradės riedėti ir būsto kainos, tačiau taip neatsitiko. Ekspertų teigimu, tam turėjo įtakos šalies gyventojų lūkesčiai, demografinė padėtis bei iš esmės skirtinga situacija nuo 2009-ųjų.
Būsto rinka
Būsto rinka / 123RF.com nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 7 proc.

O lyginant pirmą ir antrą 2020 metų ketvirčius būsto kainos padidėjo 2,2 proc.

Situacija nuo praėjusios krizės skiriasi

„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas įsitikinęs, jog manymas, kad kainos turėjo kristi, yra susijęs su praėjusios finansinės krizės patirtimi. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad situacija šiemet ir prieš dešimtmetį skiriasi kaip diena ir naktis.

„Anksčiau nekilnojamasis turtas buvo tiesiogiai susijęs su krizės kilimu – per didelės turto kainos, neproporcingas finansavimas. Dabar viskas prasidėjo nuo sveikatos krizės, o vėliau įsijungė ekonominės sankcijos. Anksčiau pasekmės buvo aiškios: paskola bankui išlieka didelė, padidėjo palūkanos, netekau darbo, būsto kainos nukrito. O dabar buvo suteikiami atidėjimai įmokoms, dėl ko nekilo panikos. Be to, dabar turėti prastovą yra žymiai lengviau negu prieš 10 metų“, – tikino jis.

„Inreal“ nuotr./Tomas Sovijus Kvainickas
„Inreal“ nuotr./Tomas Sovijus Kvainickas

Galiausiai T.S.Kvainickas priminė, kad šiuo metu vykdoma ekonomikos skatinimo, o ne diržų veržimosi politika. Tai taip pat prisidėjo prie to, kad būsto kainos nekrito.

Vystytojai netaikė nuolaidų

Jam antrina „Projektavimo sprendimai“ vadovas Karolis Sankauskas, kuris mano, jog būsto kainų statistika dar kartą patvirtina, kad COVID-19 sukeliantis virusas ganėtinai švelniai paveikė Lietuvos ekonomiką, įskaitant ir Lietuvos NT rinką. Jis pastebi, jog antrąjį ketvirtį NT vystytojai nebuvo linkę daryti rimtesnių nuolaidų, nes praėjus pirminiam šokui rinkoje įsivyravo nuotaikos, kad virusas stipriai Lietuvos ekonomikai nepakenks.

„Statistika šį faktą tik patvirtino – praėjus pirminiam COVID-19 šokui, vartotojų nuotaikos stabilizavosi, žmonės vėl buvo linkę mažinti taupymą ir didinti vartojimo apsukas, atnaujino domėjimąsi NT objektais. Vystytojai, matydami sparčiai atsigaunantį gyventojų optimizmą ir gerus Lietuvos makrorodiklius, taip pat nebuvo linkę rinkai siūlyti drastiškų nuolaidų, ką ir matome statistikoje“, – aiškino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius