Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas pakeis Ingridą Šimonytę?

Ingrida Šimonytė
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Ingrida Šimonytė
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

„Galima įvesti eurą tose šalyse, kur surišta su vietine valiuta, su litu. Pas mus skirtumas yra. Tai aš manau, kad šiuo metu tos galimybės kaip ir nėra“, – prieš rinkimus vykusiuose debatuose ekonominę nesąmonę skėlė „Drąsos kelio“ lyderė Neringa Venckienė. Ji – ne vienintelė Lietuvos politikė, kuriai pokalbiuose apie ekonomiką verčiau būtų patylėti.

Tačiau, kas bus, jei euro zonos problemoms tebesitęsiant prie valstybės finansų vairo sės panašios ekonominės logikos virtuozas?

Kandidatai nežinomi

Kol kas nė viena Lietuvos partija nėra paskelbusi savo kandidatų aukštiems postams užimti. Šešėlinių vyriausybių skelbimas Lietuvoje nėra įprasta praktika.

Šiemet prieš rinkimus ar iškart po pirmojo jų turo savo pretendentus į ministrus planuoja paskelbti tik dvi parlamentinės politinės partijos – Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai. Tuo tarpu kitos be užuolankų sako: kandidatų neskelbiame siekdami juos apsaugoti nuo viešo aptarinėjimo.

Ekspertai sako, kad žmonėms prieš apsisprendžiant, už ką balsuoti, būtų naudinga žinoti ne tik partijų rinkimų programas, bet ir tai, ar ta partija turės žmonių, kurie galėtų deramai vadovauti ministerijoms ir Seimo komitetams.

Pačius svarbiausius – premjero ir finansų ministro – portfelius tradiciškai gauna ta partija, už kurią rinkimuose nubalsuoja daugiausia rinkėjų. Premjeru įprastai tampa tos partijos pirmininkas, o dėl kandidatų į finansų ministrus užverda ginčai.

„Neabejotinai Finansų ministerija yra pati svarbiausia Vyriausybėje. Nuo jos priklauso pagrindiniai Vyriausybės sprendimai“, – savaitraščiui „15min“ sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ieškojo iš šalies

Tačiau partijos neturi pakankamą kvalifikaciją turinčio pretendento pareigoms, kurioms būtinas ekonominis išsilavinimas ir puikios užsienio kalbų žinios, užimti. Todėl Lietuvos istorijoje ne kartą būta taip, kad svarbiausio ministro portfelį rinkimus laimėjusi partija patiki ne partijos nariui, o profesionalui iš šalies.

Nepriklausydama jokiai partijai, 2001 metais finansų ministre tapo dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Finansų ministru nepriklausydamas partijai tapo Algirdas Šemeta. Ir dabar Finansų ministerijai vadovauja nepartinė Ingrida Šimonytė.

Per krizę Finansų ministerijai vadovavusi ir neblogai su problemomis susitvarkiusi I.Šimonytė būsimam finansų ministrui kartelę pakėlė aukštai. Ji sugebėjo ne tik stipriai suspaudusi laikyti Lietuvos piniginę, iškovoti Lietuvai palyginti nebrangaus skolinimosi galimybę, bet ir suprantamai bei šmaikščiai piliečiams paaiškinti Vyriausybės sprendimus. Visos šios savybės, anot ekspertų, būtinos geram iždo sargui.

Be to, finansų ministras privalo turėti stiprų charakterį ir gebėjimą tarti „ne“ net premjerui, jei šis pageidauja žarstyti pinigus plačiau, nei leidžia surenkamos pajamos.

Todėl naujai valdančiajai koalicijai, pasak ekspertų, teks nemenkai pavargti, kol ras kandidatą į finansų ministro kėdę. Iki šiol prieš rinkimus vykusiuose debatuose partijų lyderiai ekonomine kompetencija nepasižymėjo.

„Mano subjektyvia nuomone,  kol kas vykusiuose debatuose apie mokesčius ir ekonomiką buvo vienintelis žmogus, kuris gali konstruktyviai diskutuoti šiomis temomis. Tai Ingrida Šimonytė. Beveik visos kitos partijos kol kas rodo neturinčios elementarios ekonominės logikos, ypač, kai kalba apie PVM mokesčių lengvatas, progresinių mokesčių įvedimą, ir sako, kad valstybės finansams tokie siūlymai neatsiliepsiantys“, – „15min“ sakė N.Mačiulis.

Turės neatleisti vadelių

Finansų ekspertas įspėja, kad populistinių pažadų žarstymas prieš rinkimus demonstruoja partijų netinkamą požiūrį į valstybės finansus. Todėl, jo nuomone, ir naujai Vyriausybei vertėtų finansų ministro ieškoti tarp profesionalų.

„Turėti ekspertą, technokratą Finansų ministerijoje labai svarbu, kai valstybė susiduria su dideliais išoriniais ir vidiniais sunkumais. Pastarieji ketveri metai tokie ir buvo. Biudžeto deficitas buvo didžiulis, pajamos ir išlaidos nesubalansuotos. Reikėjo ieškoti subtilių sprendimų, kaip subalansuoti biudžetą. Taip pat buvo svarbūs ir ministrės gabumai pristatyti valstybės ekonominę būklę skolintojams, užsienio investuotojams“, – pažymi N.Mačiulis.

Jo teigimu, dabar padėtis kiek pasitaisiusi, tačiau atsipalaiduoti nėra kada. Įtampos euro zonoje per ateinančius ketverius metus neabejotinai atsilieps ir Lietuvos ekonomikai, todėl pagrindinė būsimo finansų ministro užduotis bus finansų stabilumo užtikrinimas ir skolintojų paieška.

Kol kas vykusiuose debatuose apie mokesčius ir ekonomiką buvo vienintelis žmogus, kuris gali konstruktyviai diskutuoti šiomis temomis. Tai Ingrida Šimonytė, – sako N.Mačiulis.

„Esant tokioms aplinkybėms žmogus, kuris nemoka anglų kalbos arba nelabai gerai supranta valstybės finansų valdymą, būtų pražūtingas. Lietuva negalėtų pasiskolinti pati ir, tikriausiai, taptų priklausoma nuo Tarptautinio valiutos fondo“, – mano N.Mačiulis.

ISM universiteto dėstytojas politologas Vincentas Vobolevičius teigia, kad atėjęs naujas finansų ministras turėtų būti politiškai gana laisvas ir stengtis pažaboti kai kurių partijų, jei jos taps valdančiosiomis, norus „padėti žmonėms“ įvairiomis išmokomis ir lengvatomis.

„Vienintelis dalykas, kurio palinkėčiau būsimam ministrui, tai politinė nepriklausomybė. Tai padėjo ir I.Šimonytei. Jos nevaržė politiniai imperatyvai, o kartais, galima sakyti, ji net diktavo konservatoriams“, – tvirtino politologas.  

Laisvės žarstytis nebus

Ekspertas pažymi, kad Lietuvos ekonominė padėtis smarkiai sušlubuotų ir tuomet, jei būsimasis finansų ministras pradėtų vykdyti kai kurių partijų programose numatytus planus įvedinėti PVM lengvatas, nepamatuotai didinti minimalų darbo užmokestį.

Tiesa, politologas V.Vobolevičius sako, kad naujasis finansų ministras neturės daug laisvės vykdydamas ekonominę politiką. Lietuvai prisidėjus prie ES finansinio stabilumo sutarties ir nusprendus sukurti fondą, kuriame privalomai bus kaupiamos lėšos sunkmečiams, laisvė leisti valstybės iždo pinigus labai susiaurėjo.

„Finansų ministras pirmasis pajus, kad pinigų nėra. Todėl tikriausiai nuo taupymo kelio nebus nutolta. Vienintelis pavojus yra tas, kad gali būti bandoma bent po rinkimų kurį laiką kurti įvaizdį, kad stengiamasi padėti paprastam žmogui ir išlaidos bus didinamos į skolą, esą po krizės ją išsimokėsime“, – aiškina V.Vobolevičius.

Optimistinis požiūris

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pažymi, kad Lietuvai įsipareigojus laikytis taupymo politikos, nebėra taip svarbu, kas užims finansų ministro postą. Pasak jo, visų partijų programų punktai apie ekonomiką yra išdėstyti daugmaž kompetentingai. G.Nausėda partijoms pataria tik viena: dalijant pažadus verčiau nemeluoti.

„Nematau nieko bloga, jei partijos atvirai pripažintų išlaidausiančios, o ne, kaip yra dabar, apgaudinėtų įtikinėdamos, kad plės PVM lengvatų sąrašą ir tuo pačiu metu taupys“, – kalbėjo G.Nausėda.

Finansų ekspertas pažymėjo, kad laikai, kai Lietuvai reikia ieškoti finansų ministro profesionalo – jau praeityje.

SEB prezidento patarėjas kandidatų tapti finansų ministru regi visose partijose: konservatorių partijoje – nepartinę I.Šimonytę, socialdemokratų – R.Šadžių, Darbo partijoje – Vytautą Gapšį, „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje – Andrių Mazuronį, „Drąsos kelyje“ – Povilą Gylį, Liberalų sąjūdyje – Eligijų Masiulį, Liberalcentristų sąjungoje – Raimondą Šukį.

G..Nausėda pabrėžia, kad finansų ministru neabejotinai bus skiriamas ne „grynasis politikas“, o ekonomiką išmanantis žmogus, nes kitokio partijų sprendimo turbūt nepalaimintų prezidentė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min