Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar verta tikėti subalansuotos mitybos teorija?

Subalansuota mityba
Guyian Bolisay, Flickr.com / Subalansuota mityba
Šaltinis: Žvalus.lt
0
A A

Subalansuotos mitybos teorija gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį ir vis dar yra populiari. Mokslininkai teigia, kad ši mityba būtina pilnaverčiam žmogaus egzistavimui, per televiziją piešiamos maisto piramidės, internetas ir laikraščiai mirga nuo antraščių apie šį valgymo metodą. Kokia tai mitybos sistema?

Subalansuotos mitybos teorija teigia, kad svarbiausios maistinės medžiagos turi būti paskirstytos atitinkamomis porcijomis. Žinoma, maistinių medžiagų yra šimtais, tačiau atkreipiamas dėmesys į tris pagrindines: baltymus, riebalus ir angliavandenius.

Pagal teoriją, santykis tarp baltymų, riebalų ir angliavandenių turi būti 1:1,1:4,1. Šis santykis gali keistis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties ir fiziologinių ypatybių. Kitaip tariant, jei nutarėte laikytis šio mitybos metodo, mažinant kalorijų skaičių viską reikėtų mažinti proporcingai.

Gal ir dabar parduotuvių lentynose galite rasti lėkščių, suskirstytų į tris skirtingas dalis. Bet tokie indai labai neadekvatūs, kadangi skirtinguose produktuose gali būti skirtinga medžiagų koncentracija. Be to, daugumą maisto produktų sudaro būtent baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Todėl tokie indai tikrai nepadės subalansuoti mitybos.

Dabar ši teorija vis kritikuojama. Dietologai mano, kad organizmui reikia daugiau baltymų – tai patvirtina ir daugiametė patirtis. Yra teigiančių, kad subalansuoto maisto teorija – tik sovietinių laikų palikimas, kai trūko mėsos ir žuvies...

Galima pastebėti, kad su metais keičiasi subalansuotos mitybos proporcijos. Ir norint subalansuoti maistą, reikia atsižvelgti į žmogaus individualias fiziologines ypatybes bei aplinką, kurioje gyvena žmogus. Todėl nereikėtų aklai paklusti proporcijoms, parašytoms žurnaluose, o prieš tai pasikonsultuoti su profesionaliais dietologais, sudaryti valgiaraštį bei valgymo sistemą.

Svarbu ne tik baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis, bet ir maisto kokybė. Pavyzdžiui, grybų baltymas yra mažesnės vertės nei vištienos baltoji mėsa. Augaliniuose riebaluose yra tik penktadalis organizmui reikalingų aminorūgščių. Gyvulinės kilmės riebalai yra sunkiau skaidomi nei augalinės. Ir, žinoma, negalima pakeisti vaisių lėkštės saldainių sauja.

Maitinkitės protingai!

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min