Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vokietija Vilniuje apdovanojo masinių žudynių byloje figūruojančią buvusią raudonąją partizanę

Komunistų partijos vėliava
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Komunistų partijos vėliava
Šaltinis: BNS
0
A A

Vokietijos ambasadoje trečiadienį 87-erių Faniai Brancovskajai, buvusiai sovietų partizanei, įteiktas ordino „Už nuopelnus“ kryžius.

Būrys, kurio nare buvo F.Brancovskaja, Lietuvoje kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui – vokišku ordinu apdovanotos moters bendražygiai Šalčininkų rajone nužudė 46 civilius (iš jų – 22 vaikai) ir sudegino kaimą, skelbia naujienų portalas delfi.lt.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Vokietija grupės pirmininkas konservatorius–krikdemas Kęstutis Masiulis sakė, jog toks apdovanojimas yra lietuvių įžeidimas ir pažeminimas.

Vokietijos atstovybės pranešime teigiama, kad F.Brancovskaja apdovanota „už ypatingus nuopelnus siekiant vokiečių ir žydų susitaikymo Vidurio bei Rytų Europoje“.

Ordinu ją apdovanojo Vokietijos prezidentas Horstas Koehleris, įteikė ambasadorius Lietuvoje Hansas-Peteris Annenas. Pranešime spaudai F.Brancovskaja pristatoma kaip Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininko pavaduotoja.

F.Brancovskaja buvo vieno iš trijų raudonųjų partizanų būrių, surengusių masines civilių gyventojų žudynes Šalčininkų rajone, narė. 1944 metų sausio 29-ąją Kaniūkų kaime šie būriai nužudė 46 civilius lenkus: 22 vaikus ir 24 suaugusius, dar keliolika sužeidė. Istorikų duomenimis, kaimą tądien užpuolė 120–150 raudonųjų.

Žudynių byla dar tiriama Generalinėje prokuratūroje.  Pasak Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus, iki šių dienų išlikę gyvi įtariamieji teigia, kad tokiu būdu jie baudę kaimiečius už kolaboravimą su vokiečiais. Tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės buvo išžudyti, nes atsisakė atiduoti savo paskutinį maistą.

Raudonieji taip pat sudegino kaimą. Prokuratūros žiniomis, F.Brancovskaja tuo metu buvo kažkur kitur ir skerdynėse nedalyvavo. Todėl baudžiamojoje byloje ji pernai buvo apklausta tik kaip liudytoja.

Pareigūnų teigimu, F.Brancovskaja buvo susidomėta gavus Seimo nario konservatoriaus–krikdemo Ryto Kupčinsko pranešimą apie sovietų partizanų įvykdytas masines civilių gyventojų žudynes Kaniūkų kaime.

Prie prašymo esą buvo pridėta spaudos publikacija ir vieno istoriko mokslinio tyrimo išvada. Šioje medžiagoje esama duomenų apie galimai dar gyvus kai kuriuos sovietų partizanus, kurie galėjo dalyvauti Kaniūkų kaimo žudynėse ir jo sunaikinime. Tarp jų buvo paminėta ir F.Brancovskaja.

Lietuvos prokurorams panorus apklausti F.Brancovskają ir kai kuriuos kitus asmenis, pernai kilo JAV ir Izraelio žydų pasipiktinimas.

Pati F.Brancovskaja užsienio žurnalistams yra pasakojusi, kad sunaikinant Kaniūkų kaimą nedalyvavo, o prie partizanų prisijungė norėdama ne žudyti, bet apsaugoti save. Raudonųjų partizanų judėjime ji pradėjo dalyvauti sulaukusi 20-ies, dar būdama gete. „Mes kovojome prieš nacių valdžią, ne prieš vietos gyventojus“, – aiškino F.Brancovskaja.

Nors moteris svarstė galimybę persikelti į Izraelį, liko gyventi su šeima (ji susilaukė dviejų vaikų, šešių anūkų ir dviejų proanūkių) Vilniuje. Moteris dirba bibliotekininke Vilniaus universitete veikiančiame Vilniaus jidiš institute. 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min