Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 10d. 21:04

Pėsčiomis per Ispaniją šv. Jokūbo keliu (II): per Pirėnų pasaką medinėmis kojomis iki Pamplonos

Pirėnuose
Monikos Svėrytės nuotr. / Pirėnuose

Pirmame pasakojime rašiau apie nežinomybės jaudulį, kuomet apsistoję kalnų apsuptame Saint-Jean-Pied-de-Port miestelyje Prancūzijoje su nekantrumu laukėme ryto. Didžioji diena prasidėjo anksčiau nei bet kuri kita keturių savaičių žygyje – 5.45 val. plačiomis akimis jau stovėjome lauke su kuprinėmis ir mėnulio taku pėdinkoriom iki 6 val. čia duris kasryt atveriančios kepyklėlės.

Sprendimas kelionę pradėti nuo kruasano anaiptol nebuvo pats protingiausias skrandžio ir reikalingos energijos atžvilgiu, tačiau šiuo atveju kito pasirinkimo tiesiog nebuvo – iš vakaro nebespėjome nusipirkti nieko valgomo. Kai atvykome, parduotuvės jau buvo uždarytos, todėl teko džiaugtis, kad apskritai kažkas čia tokiu ankstyvu metu keliasi pamaitinti alkanus pilvus. Net žadintuvus prie tos kepyklėlės atidarymo derinom!

TAIP PAT SKAITYKITE: Pėsčiomis per Ispaniją šv. Jokūbo keliu (I): kodėl kyla noras nueiti beveik 900 kilometrų

Nors apskritai pirmo ryto pasiruošimas buvo tiesiog „pavyzdinis“ – beveik bemiegė, streso pilna naktis, nuo peršalimo užkilusi temperatūra su visais chroniško kosulio, stiklinių akių ir nuolat varvančios nosies atributais bei... keli kruasanai popieriniame maišelyje visai dienai. Tiesiog puikus paketas kylant stačiai 1,4 km į kalnus.

Turbūt niekad nepamiršiu – dar patamsy nuėjom pirmus 700 metrų ir padusau. Supratau, kad nėra jėgų, trūksta sveikatos, o prieš akis... kaip ten sako, didelis didelis kalnas. Na, gerai, ne toks jis ir didelis, tačiau kai kelias pačią pirmą dieną eina tik aukštyn aukštyn ir dar kartą aukštyn, nors niekada nesiskundžiu panašiose situacijose, šįkart mintyse jau tyliai dėliojau skambiausius keiksmažodžius.

Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose
Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose
Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose
Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose

Netrukus pradėjo švisti. O kai dangus ėmė raudonuoti, jau buvome užkilę tiek, kad atsivėrusi panorama su kas antru žingsniu priversdavo iš naujo pasakyti jai žavingiausią komplimentą. Gražu! Besisklaidantis rūkas, ant kalnų tolumoje nutūpę besirąžantys debesys, iš po viršūnių lendanti saulė... Paukščiai čiulba, skamba varpeliais papuoštos besiganančios avys... Tobulas filmas. Tobulas jo garso takelis. Tobula ramybė, ne kitaip.

***

Tiesą sakant, tuo metu ir pati jaučiaus kaip tobula aktorė visame šiame siužete. O gal net ir režisierė, kai pagalvoji!

Kulniavau aukštyn klausydama savo pačios kvėpavimo ir žavėjausi esamojo laiko tobulumu. Akimirkos filmu.

Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose. Vieta, kur galima nusipirkti užkąsti, akimirkai atsipūsti
Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose. Vieta, kur galima nusipirkti užkąsti, akimirkai atsipūsti

***

Kai pajudėjom iš Saint-Jean-Pied-de-Port ėjom absoliučiai vieni. Per valandą sutikom kokius 3–4 žygeivius, vėliau su kiekviena minute jų vis daugėjo. Net stebėjausi – iš kur jie visi išlenda, nejaugi mes tokie lėti, negali juk taip greit pavyt!

Kai jau atrodė, kad kalnas nebeturi kaip aukštėt, prieš akis išdygdavo naujas kelias, nauja viršūnė ir vėl link dangaus. Dar viena klaida – pirmą dieną turėjau per mažai vandens. Žemėlapiuose buvo pažymėta, jog čia bus ne viena vandens stotelė, tačiau pirmas dvi arba kas įrengė toliau nuo kelio, arba tie žemėlapiai netikslūs. Radusi artimiausią fontaną spėliodama rizikavau – nebuvau šimtu procentų tikra, ar čia geriamasis vanduo, nors vaizdas neatrodė prastai. Laimei, intuicija neapgavo – gerti iš jo galima ne tik gyvuliams, vidurių nepaleido, sveika.

Toje vietoje mane aplenkė du japonai – pralėkė tokiu greičiu, kad, rodės, jie į tą įkalnę užskrido.

***

Pirėnai yra nuostabūs. Tiesiog nuostabūs. Ir lyginti jų su kitais, didingesniais, kalnais visai nereikia – ši Camino dalis yra tiesiog puiki.

Tūkstančiai varpeliais skambančių, natūralioje gamtoje besiganančių avių, laimingų arklių, net palaidų kiaulių – ko čia tik nėra.

Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose
Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose
Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose
Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose

Netrūksta ir mažų altorėlių, kurių kai kurie išrašyti norais, motyvacinėmis frazėmis – prie jų akys dar nepripratusios, viskas atrodo taip... paprasta ir... tuo pačiu tikra. Taip tikra, kad nori nenori jauti, kaip priartėji prie paprasto žmogiškumo ir pasijunti gamtos dalimi. Kaip sakau – rodos, atsigultum ant žolės, ant samanų, ant akmenų ir... ištirptum. Imi ir susilieji su aplinka.

Monikos Svėrytės nuotr./Šv. Jokūbo keliu
Monikos Svėrytės nuotr./Šv. Jokūbo keliu

Čia driekėsi ir kelias per mišką, ir palei upę, kur buvo galima minutei kitai įmerkti kojas į ledinį vandenį. Praeiviams linki ir pati sulauki Buen Camino (gero kelio, – liet.) linkėjimo ir su šypsena eini toliau.

Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose
Monikos Svėrytės nuotr./Pirėnuose

***

Preliminariuose žemėlapiuose kelias nuo Saint-Jean-Pied-de-Port iki Santjago de Kompostelos sudėliotas į 34 rekomenduojamas dienas. Mes tą laiką ketinom suspausti iki 28–30 dienų, nors galiausiai planus teko koreguoti ir įveikti tą patį atstumą per 25.

Kalbant apie atkarpas ir rekomendacijas – pirmą dieną čia siūloma įveikti 27 km (iš kurių 21 – stačiai į kalną) ir likti miegoti nusileidus puskilometrį, maždaug 1000 metrų virš jūros lygio aukštyje. Kadangi ten atsidūrėm dar tik įdienojus, nusprendėm eiti toliau – dar papildomus 6 km. Kelias tiesesnis, nebe toks kalnuotas, tačiau labai karšta. Taip karšta, kad saulė lyg kokie superklijai lipte limpa prie odos. O ir prisidengt nebelabai išeina – kūnas nori kvėpuoti, o ir tas tvankumas dusina, traukia prie žemės.

Iki albergo paskutinius 3 km tiesiog šliaužte atšliaužėm. Pirma diena įveikta – valio! Pirmas vakaras jau trasoje – valio! 33 km oficialaus atstumo ir kojos guminės, pavargimo levelis 3000.

Tarp kambariokų – ir vos dvylika klasių šiemet baigusi vokietė, kuriai čia trečia diena, ir 75-erių amerikietė, kuri tą patį atstumą ėjo visą savaitę kasdien įveikdama vidutiniškai po 6 kilometrus ir kasdien užsisakanti daiktų pervežimo paslaugą.

Visų galimybės, visų lūkesčiai skirtingi. Jautėmės ne tik patys sau didvyriai, bet buvome ir vakaro žvaigždės – ne vienam naktis tame pačiame Espinalio miestelyje buvo bent jau antra, mums – pirma.

Monikos Svėrytės nuotr./Šv. Jokūbo keliu
Monikos Svėrytės nuotr./Šv. Jokūbo keliu

Vakarieniavom prie vieno stalo maždaug su 12 bendraminčių. Dauguma jų – vokiečiai, dar pora prancūzų, belgas. Viena kiek vyresnių vokiečių porelė Camino keliauja jau kone devintus metus – prieš tiek laiko jie pradėjo savo pirmus kilometrus Hamburge, kasmet jie nueina po porą šimtų kilometrų ir kitąmet grįžta į tą patį tašką, kur praėjusiais metais baigė savo kelionę.

Monikos Svėrytės nuotr./Bičiuliais tapę vokiečiai, kurie Camino žygiuoja jau devynerius metus
Monikos Svėrytės nuotr./Bičiuliais tapę vokiečiai, kurie Camino žygiuoja jau devynerius metus

Tiesa, vėliau su jais labai susidraugavom ir kokią gerą savaitę keliavom beveik koja kojon – vis susitikdavom ten pat nakvoti.

***

Antrą kelionės dieną kėlėmės vėl su tamsa. Kojos akivaizdžiai nespėjo pailsėti, tačiau visus nuovargio signalus ignoravom. Gal ir be reikalo, kaip ir be reikalo užsidegėm nemažinti tempo ir vietoj 25 rekomenduojamų dienos kilometrų nužingsniuoti 36. Tuomet kai išmanusis laikrodis rodė dar 5 kilometrais daugiau, supratom, kad čia kažkas su tais skaičiavimais ne taip. Ir nors iš pradžių galvojome, jog gal protingieji prietaisai klysta, vis dėl to jie buvo teisūs – absoliučiai kasdien realus atstumas čia buvo nueitas ilgesnis, nei nurodoma popieriniuose žemėlapiuose.

Antrą dieną suvaikščiojom realius 41 km, kol akyse ėmė žaižaruoti žvaigždutės. Tačiau vėlgi – teko priprasti prie kompromisų, tikslas buvo pasiekti Pamploną ir naktį praleisti istoriniame, Hemingway pasakojimu apie San Fermino bulių festivalį išgarsintame didmiestyje.

Monikos Svėrytės nuotr./Pamplona. Garsioji koridos arena ir šalia jos – paminklas Ernestui Hemingway'ui kairėje
Monikos Svėrytės nuotr./Pamplona. Garsioji koridos arena ir šalia jos – paminklas Ernestui Hemingway'ui kairėje
Monikos Svėrytės nuotr./Pamplona. Šviečiantys skaičiai rodo likusias dienas ir valandas iki kitų metų San Fermino festivalio, kuris vietiniams čia labai svarbus
Monikos Svėrytės nuotr./Pamplona. Šviečiantys skaičiai rodo likusias dienas ir valandas iki kitų metų San Fermino festivalio, kuris vietiniams čia labai svarbus

Paskutiniai keli kilometrai iki Pamplonos man šiandien jau grįžus atminty išliko kaip vieni sunkiausių. Pačių sunkiausių.

Po pirmos dienos nuolatinio kopimo skaudėjo raumenis, kojos buvo medinės, užpakalis irgi, rodos, ištino. Žinau, kad 4 kilometrai per miestą iki artimiausio albergo buvo tokie, kuriuos ėjau sukandus dantis.

Tuomet jau centre prisėdę ant suoliuko nusprendėm eit iki artimiausios nakvynės vietos, kur išgirdom – atsiprašom, viskas užimta, laisvų lovų nėra, teks dar paėjėti. Tada mus iki kito, gerokai didesnio albergo pasisiūlė palydėti maždaug 50 metų čia savanoriaujantis vokietis. Dar prieš pradedant eit, lauke kažko stabtelėjo pasiimti iš savo mašinos ir aš pagavau save optimistiškai jam sakant – tai gal pavešit?

Jis tik nusijuokė ir – labai gerai pamenu – tepasakė: „kai įprasit vaikščioti, kasdien po 40 kilometrų nueiti nebebus sunku“. Ta frazė man skambėjo sarkastiškai, nors galiu patikinti – jis buvo teisus. Ši – antra, diena buvo sunkesnė už visas likusias.

Monikos Svėrytės nuotr./Pamplona
Monikos Svėrytės nuotr./Pamplona

***

Apsistojom alberge pavadinimu „Jesus y Maria“. Pačioje pačiausioje Pamplonos senamiesčio širdyje, moderniai rekonstruotame buvusiame vienuolyne, kuris talpina 114 piligrimų. Šis skaičius yra didelis, o ypač, kai visi jie miega realiai vienoje patalpoje, dviaukštėse lovose per du pastato aukštus be jokių sienų.

Bičiulis, su kuriuo keliavome, vis sakydavo, kad jautriai miega, jei kas garsiai knarkia. Aš šios bėdos neturiu, dažniausiai miegu kaip vaikas. Tačiau tą rytą pabudau nuo garso, pagalvojusi, kad dreba pastato sienos – kažkas labai balsingai po tais gotikiniais skliautais pūtė į ūsą.

Monikos Svėrytės nuotr./Albergas Pamplonoje
Monikos Svėrytės nuotr./Albergas Pamplonoje

***

Trečioji diena vėl pažėrė naujų vaizdų. Jos pradžia – vėl į įkalnę. Stačiai į kalną, o po to – stačiai nuo jo. Jau net juokėmės – jei kelyje kur tolumoje matai kalną, tai gali būti beveik tikra, kad reiks į jį užlipti ir vėliau nusileisti žemyn, tokių „apėjimų“ aplink čia beveik nėra. Svarstėme, ar viduramžiais šv. Jokūbas specialiai keliavo sunkiausiu keliu, ar norėdavo užlipti ant kalno, kad pamatęs atsiveriantį peizažą galėtų įvertinti, kur eiti toliau?

Monikos Svėrytės nuotr./Šv. Jokūbo keliu
Monikos Svėrytės nuotr./Šv. Jokūbo keliu
Monikos Svėrytės nuotr./Šv. Jokūbo keliu
Monikos Svėrytės nuotr./Šv. Jokūbo keliu

Tądien kelyje buvo daug vėjo ir vėjo malūnų. Dar daugiau žmonių – nemenka dalis savo Camino pradeda nuo Pamplonos ir tas padidėjęs žygeivių srautas – akivaizdus.

Buvau prisiklausiusi kalbų, kad kitus tai šiek tiek vargina, bet nesutikčiau su tuo – be žmonių Camino prarastų didžiąją dalį savo žavesio. O čia visuomet gali eiti ir viena, jei tik nori, bet kai yra su kuo susipažinti, kai yra su kuo pakalbėti ir užmegzti naujas draugystes – tai tik smagiau.

Monikos Svėrytės nuotr./Šv. Jokūbo keliu
Monikos Svėrytės nuotr./Šv. Jokūbo keliu

O draugystės užsimezgė. Ir ne viena. Ypač, kai po keturių dienų kelio pasiekėm Los Arkoso miestelį. Buvo sekmadienis ir tądien ten vyko miesto šventė. Kurios kulminacija tapo į gatves išleisti buliai ir vėliau – korida centrinėje aikštėje. Tokia tradicinė ispaniška šventė čia būna dukart per metus ir mes ištaikėm per vieną jų atsidurti laiku ir vietoje. Tačiau apie tai – kitame tekste.

Daugiau gyvų kelionės įspūdžių skaitykite ČIA.

TAIP PAT SKAITYKITE: Pėsčiomis per Ispaniją šv. Jokūbo keliu (I): kodėl kyla noras nueiti beveik 900 kilometrų

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Kultūros rusų kalba draudimas Lvovo srityje sulaukė Vakarų diplomatų kritikos

Popiežiaus vizitas 15min iš Romos Aktualu

Pranciškaus kelionių puošmenos? Dieviški netikėtumai

Aktualu

Klaipėdos moterų drama: bijo siautėjančio užpuoliko

Sportas

Pergalingą įvartį ypatingai atšventęs V.Urbonas: „Prieš rungtynes pasakiau, kad jis turi įmušti“

Vardai

Karštas J.Jaručio 30-metis „Lofte“: „Freaks On Floor“ pristatė jubiliejinį albumą „Gold“

Sportas

Dūmai, emocijos ir įtampa: „Žalgiris“ parbloškė „Sūduvą“

Gyvenimas

Lėtinės mieloleukemijos diagnozę išgirdusi Virginija: „Jei ne vyras, nežinau, ar būčiau ištvėrusi“

Aktualu

Prie Panevėžio kaktomušą sukėlęs „klevo lapas“ atsidūrė metalo gniaužtuose, dar keturi žmonės sužeisti

Popiežiaus vizitas Aktualu

G.Grušas: savaitgalį pasaulio dėmesys bus nukreiptas į Lietuvą

Interviu Aktualu

P.Haroche: „Europos gynyba neturi priklausyti nuo kitame žemyne gyvenančių žmonių interesų“

N-18 Vardai

46-erių Carmen Electra nusifotografavo visiškai nuoga: buvusi „gelbėtoja“ atrodo perpus jauniau

Gyvenimas

Milane pristatyta banglenčių sporto įkvėpta naujoji „Sportmax“ kolekcija

Sportas

I.Barysas ir E.Petrauskas žaibiškai sudorojo varžovus, merginų kovą laimėjo lietuvė

Popiežiaus vizitas Aktualu

Privaloma popiežiaus vizito programos dalis: kodėl jis susitinka su jaunimu?

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Gyvenimas

15min ištyrė kai kurių šaltinių vandenį: ar tikrai turi gydomųjų galių ir kaip tinkamai laikyti?

Pasaulis kišenėje

Lina Ever aplankė Ispanijos miestą, kurio vėją S.Dali kaltino dėl savo pamišimų

Popiežiaus vizitas Pasaulis kišenėje

„airBaltic“ – oficialus popiežiaus Pranciškaus oro vežėjas vizito Baltijos šalyse metu

Kultūra

„Alisa Stebuklų šalyje“ – niekada nebuvo iliustruota lietuvių, tačiau tai gali pasikeisti

Kultūra

Paroda „Žaibo prisiminimas“ primins skaudžius žydų išgyvenimus

Naujienos

Aktualu

Kultūros rusų kalba draudimas Lvovo srityje sulaukė Vakarų diplomatų kritikos

Popiežiaus vizitas 15min iš Romos Aktualu

Pranciškaus kelionių puošmenos? Dieviški netikėtumai

Aktualu

Klaipėdos moterų drama: bijo siautėjančio užpuoliko

Sportas

Pergalingą įvartį ypatingai atšventęs V.Urbonas: „Prieš rungtynes pasakiau, kad jis turi įmušti“

Vardai

Karštas J.Jaručio 30-metis „Lofte“: „Freaks On Floor“ pristatė jubiliejinį albumą „Gold“

Sportas

Dūmai, emocijos ir įtampa: „Žalgiris“ parbloškė „Sūduvą“

Gyvenimas

Lėtinės mieloleukemijos diagnozę išgirdusi Virginija: „Jei ne vyras, nežinau, ar būčiau ištvėrusi“

Aktualu

Prie Panevėžio kaktomušą sukėlęs „klevo lapas“ atsidūrė metalo gniaužtuose, dar keturi žmonės sužeisti

Popiežiaus vizitas Aktualu

G.Grušas: savaitgalį pasaulio dėmesys bus nukreiptas į Lietuvą

Interviu Aktualu

P.Haroche: „Europos gynyba neturi priklausyti nuo kitame žemyne gyvenančių žmonių interesų“

N-18 Vardai

46-erių Carmen Electra nusifotografavo visiškai nuoga: buvusi „gelbėtoja“ atrodo perpus jauniau

Gyvenimas

Milane pristatyta banglenčių sporto įkvėpta naujoji „Sportmax“ kolekcija

Sportas

I.Barysas ir E.Petrauskas žaibiškai sudorojo varžovus, merginų kovą laimėjo lietuvė

Popiežiaus vizitas Aktualu

Privaloma popiežiaus vizito programos dalis: kodėl jis susitinka su jaunimu?

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Gyvenimas

15min ištyrė kai kurių šaltinių vandenį: ar tikrai turi gydomųjų galių ir kaip tinkamai laikyti?

Pasaulis kišenėje

Lina Ever aplankė Ispanijos miestą, kurio vėją S.Dali kaltino dėl savo pamišimų

Popiežiaus vizitas Pasaulis kišenėje

„airBaltic“ – oficialus popiežiaus Pranciškaus oro vežėjas vizito Baltijos šalyse metu

Kultūra

„Alisa Stebuklų šalyje“ – niekada nebuvo iliustruota lietuvių, tačiau tai gali pasikeisti

Kultūra

Paroda „Žaibo prisiminimas“ primins skaudžius žydų išgyvenimus

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje