Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Konkursas „Šauniausias dviračių maršrutas“. Nuo lankomiausio Lietuvoje muziejaus iki neatrastų Anykščių gamtos kampelių

Beta Gailiūnaitė iš Anykščių šiuo metu studijuoja Vilniuje, tačiau didžiąją dalį savo atostogų praleidžia nuostabiame gamtos kampelyje – Anykščiuose. Todėl siūlo susipažinti su jos gimtojo miesto gražiausiais gamtos paminklais bei lankytinais objektais minant dviratį. B. Gailiūnaitė aprašo maršrutą, kuriuo pati yra mynusi ne vieną kartą ir labai norėtų, kad jį išbandytų ir kiti dviračių mylėtojai. Mergina užtikrina, kad nusivilti neteks. „Taip pat labai labai labai norėčiau laimėti dviratį, nes savojo neturiu... O laimėjusi galėčiau atrasti dar ne vieną maršrutą ir pasidalinti su visais, kurie neatsieja nuostabiausio išradimo – dviračio nuo savo gyvenimo, visai kaip ir aš,“- rašo B. Gailiūnaitė. Taigi siūlome paskaityti ir jeigu patiks, būtinai balsuoti!
Dviračių trąsa Anykščiuose
Dviračių trąsa Anykščiuose / Betos Gailiūnaitės nuotr.
Temos: 1 Dviratis

Siūlau išmėginti savo jėgas ir pasivažinėti dviračiu po Anykščių rajono šiaurinę pusę. Didžiąją dalį šios vietovės užima Romuldavos miškai, kuriuos sudaro Pavarės, Duobulės, Smalinos, Magylų miškai.

Kelionę pradėsime nuo Anykščių Šv. Mato bažnyčios. Nuo Anykščių iki Niūronių veda puikus dviračių takas. Nepasiekę Niūronių kaimo sukame link Pavarių girininkijos ir po 15 minučių mes jau ilsimės ant  Pavarių akmens. Už kelių žingsnių apkabiname ir senąją Pavarių liepą. Vėliau miname link Variaus upelio. Jame vanduo vėsus ir gaivus, todėl nepraleiskite progos pamirkyti kojų ir pamaitinti uodų.

Pavarių liepa
Pavarių liepa

Toliau miname per Pavarių ir Duobulės miškus link Juodbalos karjero. Pusiaukelėje nepraleidžiame stabtelėti prie sugriuvusio tilto per Variaus upelį. Seniau jis jungė pagrindinį kelią Anykščiai – Lašiniai. Pasidairę po griuvėsius lekiame toliau ir už pusvalandžio jau maudomės  Juodbalos karjere – „Lašinių kopose“. Čia karštą diena atsigaivinti tikrai malonu, ypač po dviračių mynimo smėlėtais takeliais.

Betos Gailiūnaitės nuotr. /Didžiausia `ventosios rėva
Betos Gailiūnaitės nuotr. /Didžiausia Šventosios rėva

Vėliau visai neilgai pavažiavę, vidury miško stojame atsikvėpti prie 1863 m. sukilėlių paminklo vietos. Miško laukymėje kertame upelį – Taurožę, labai pamėgtą bebrų buveinę. Ilgai keliavę mišku pasiekiame labai kuklų, bet savo praeitimi gerai žinomą kaimelį – Inkūnus. Nors čia liko vos pora sodybų, žmonės šią vietą lanko dažnai. Maži kapeliai kaimo viduryje, netoliese – tyli kaimo  bažnytėlė, laukianti artimiausių kaimo gyventojų, kada vėl galės juos sukviesti į mišias. Truputį pasivaikščioję varomės dviračius link Inkūnų šaltinio. Čia atsigaiviname ir sugalvoję norus paaukojame centus.

Betos Gailiūnaitės nuotr. /Inkūnų bažnyčia
Betos Gailiūnaitės nuotr. /Inkūnų bažnyčia

Inkūnų kaimelis yra kairiajame Šventosios upės krante. Per upę dabar siūbuoja naujas, prieš kelis metus pastatytas, žmonių vadinamas  „Beždžionių“ tiltas. Tačiau paklaustas senesnis šio kaimo gyventojas papasakotų, kad pradžioje tiltas buvo kuklesnis, o dar seniau gyventojai iš kitų kaimų per upę į Inkūnų bažnyčią persikeldavo tik valtelėmis.

Betos Gailiūnaitės nuotr. /Beždžionių tiltas Inkūnuose
Betos Gailiūnaitės nuotr. /„Beždžionių tiltas“ Inkūnuose

Dabar prie „Beždžionių“ tilto įrengtos poilsiavietės ir maudykla. Nuo tilto apaugusiu miško keliuku važiuojame link akmeningiausios Šventosios vietos, vietinių vadinamos – „Lašinka“. Laipiojame po didžiulius akmenis esančius upėje, maudomės, deginamės ant smėlio. Čia puiki vieta papietauti ir pailsėti.

Toliau judame link Lašinių kaimo. Baigiasi miško takelis ir mes jau ant pagrindinio kelio, kuriuo važiuojame iki Andrioniškio kaimo. Kaime apžiūrime bažnyčią. Pervažiavę Andrioniškio tiltą randame dar vieną maudyklą, kurioje taip pat paplaukiojame. Pasimaudę paliekame Andrioniškį ir skuodžiame link namų. Pusiaukelėje mūsų laukia dar viena stotelė – Niūronių kaimas, garsus vieninteliu Lietuvoje Arklio muziejumi.

Betos Gailiūnaitės nuotr. /Andrioniakio bažnyčia
Betos Gailiūnaitės nuotr. /Andrioniškio bažnyčia

Čia pavalgome cepelinų, aplankome etnografines sodybas. Išvažiavę iš kaimo mus pasitinka rodyklė, kviečianti į garsaus mūsų  krašto rašytojo, Jono Biliūno,  gimtinę. Ir čia jau paskutinė mūsų maršruto stotelė. Toliau dviračių taku važiuojame link Anykščių, kur baigsime savo kelionę.

Pagrindinės problemos su kuriomis galite susidurti keliaudami: kai kurie keliukai buvo labai smėlėti, todėl buvo sunku pravažiuoti.

Patarimai kitiems dviratininkams, susiruošusiems  važiuoti šiuo maršrutu:

1. Reikėtų pasiimti sutvarkytus dviračius,
2. Kompasą
3. Gerą nuotaiką,
4. Daug sumuštinių.

Maršruto istoriniai paminklai: Sukilėlių karinės stovyklos vieta, paminklas 1863m. vykusiam sukilimui, Inkūnų bažnyčia, Andrioniškio bažnyčia.

Maršruto gamtiniai paminklai ir objektai: Pavarių akmuo, Pavarių liepa, Variaus upelis, Inkūnų šaltinis, rėva Šventosios upėje.

Pagrindiniai lankytini objektai: Inkūnų bažnyčia, „Beždžionių tiltas“, Andrioniškio bažnyčia, Arklio muziejus, Jono Biliūno tėviškė.

Maršruto ilgis apie 40 km, iš jų 15 km asfaltu.

Maršruto trukmė su poilsio ir pramogų pertraukėlėmis apie 7 valandos.

Maršrutas skirtas ne tik patyrusiems dviratininkams, bet ir šeimoms norinčioms dieną praleisti nuostabioje gamtoje ir aplankyti daug įdomių objektų. Didžioji maršruto dalis yra miško keliukais, kur greičiausiai nesutiksite automobilių. Dalį kelio sudaro dviračių takas. Tik nedidelė dalis kelio yra asfaltuotu keliu, kur eismas intensyvesnis. Todėl mano manymu šis maršrutas yra saugus. Tačiau nepamirškite atšvaitų ir šviesą atspindinčių lėmenių, jei kartais žygis užsitestų iki sutemų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius