Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 birželio 4d. 13:42

Lietuva užsimojo steigti virtualų oro vežėją: kas tai yra ir ar tikrai jo mums reikia

Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus
Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus

Ketvirtadienį Susisiekimo ministerija paskelbė, kad bus dar kartą kuriamas nacionalinis oro vežėjas. Tik šįkart – virtualus. Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus 15min paaiškino, kokie didžiausi tokio modelio pranašumai, grėsmės ir ar dabar tinkamas metas steigti nacionalinį oro vežėją.

Kas tas virtualus oro vežėjas?

Kol kas daug detalių apie būsimą bendrovę nėra atskleidžiama. Ministerija aiškina, kad virtuali oro bendrovė – tai įmonė, perkanti skrydžių valandas ir, priklausomai nuo sprendimų, galinti pirkti ir kitas su oro vežėjo veikla susijusias, pvz., bilietų platinimo, paslaugas iš kito oro vežėjo, tačiau rinkoje teikianti paslaugas su savo prekės ženklu.

Arba, kaip S.Bartkus paprastai paaiškino, sukurta bendrovė rinkoje samdytų kitas oro linijas, joms realiai sumokėtų kaip už užsakomuosius reisus, o tada būtų pardavinėjami bilietai į šiuos skrydžius. Visą komercinę riziką už skrydžius prisiimtų valstybė, o ne skrydžius vykdančios oro bendrovės, pabrėžė Šveicarijos aviacijos duomenų rinkimo ir analizės bendrovės „Ch-Aviation“ rinkodaros vadovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Bartkus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Bartkus

Kiek tai gali kainuoti?

Tikimasi, kad bendrovė galėtų būti įkurta iki šių metų pabaigos arba kitų metų pradžios. Jos steigimas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Kokia suma bus skiriama bendrovės sukūrimui, kiek numatoma lėšų jam skirti kasmet, Susisiekimo ministerija kol kas neatskleidžia. S.Bartkus sakė to negalintis įvertinti, nes nėra žinoma įmonės veiklos apimtis – nei kiek krypčių būtų skraidoma, nei kokios jos būtų.

„Turbūt galima suponuoti, kad ta veikla nebus pelninga, ypač trumpuoju laikotarpiu, nes greičiausiai oro kompanija imsis skraidyti kryptimis, kur komercinės bendrovės neskraido. Ar tai atneštų naudą Lietuvai kaip valstybei? Visos studijos, kiek jų yra padarytų, rodo, kad sukuriama skrydžio nauda yra didesnė kartais nei nuostolis“, – aiškino S.Bartkus.

Ministerija apie būsimas kryptis kol kas nekalba. Kokios jos galėtų būti – sunkus klausimas net ir aviacijos ekspertui, nes vis dar neaiškios dabartinės aviacijos krizės pasekmės. „Dabar esame atsistatymo fazėje ir dar negalime žinoti, ar visi tie skrydžiai, kurie buvo iš Lietuvos prieš COVID-19 pandemiją, tikrai grįš. Mano nuomone, tikrai ne visi grįš“, – teigė „Ch-Aviation“ rinkodaros vadovas.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr.
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr.

Ar dabar tinkamas metas?

Būtent dėl dabartinės krizės šiuo metu yra ir pakankamai geras metas imtis tokio vežėjo kūrimo, svarstė S.Bartkus.

„Vienas dalykas – nacionalinių vežėjų, kokios formos jie bebūtų, pati didžiausia nauda sukuriama per krizes, – aiškino jis. – Kai būna geri laikai, yra daug aviakompanijų, kurios linkusios skraidyti komerciniais sumetimais. Bet tuo metu, kai ateina gilesnės krizės (tokia kaip dabar, su kuria susidūręs aviacijos sektorius), būtent nacionalinis vežėjas neturi kur trauktis, vis tiek išlaiko skrydžius.“

Dabar aviacijos paslaugas galima įsigyti kaip niekada pigiai, – teigė S.Bartkus.

Antra priežastis – šiuo metu dėl sudėtingos oro bendrovių finansinės padėties, sustingusio oro eismo, kainos sektoriuje yra kritusios. „Yra laisvų lėktuvų, yra išsisprendusios visos įgulų trūkumo problemos. Iš šios pusės žvelgiant irgi laikas yra tinkamas, nes dabar paslaugas galima įsigyti kaip niekada pigiai, – teigė aviacijos ekspertas. – Jeigu, tarkim, būtų jos perkamos 2019 m. vasarą, kainos būtų gerokai didesnės.“

Kokie yra virtualaus oro vežėjo pliusai?

Ministerija teigia, kad toks oro bendrovės modelis siūlomas atsižvelgiant į jo privalumus – žymiai mažesnes išlaidas įmonės įkūrimui, daug lankstesnes galimybes keisti veiklos apimtis ir orlaivius, taip pat operatyvesnę veiklos pradžią.

Kad toks variantas Lietuvai tikriausiai yra geresnis nei dar vienas bandymas sukurti visavertes oro linijas, sutinka ir S.Bartkus. „Pirma, investicijų dydis virtualiam vežėjui tikrai būtų mažesnis, kad ir kokia apimties bebūtų. Visiškai veikiančiai kompanijai reikėtų savų lėktuvų, skrydžių licencijų ir t.t.“, – vardijo „Ch-Aviation“ rinkodaros vadovas.

123RF.com nuotr./Lėktuvas
123RF.com nuotr./Lėktuvas

Svarbus klausimas šiuo metu yra ir greitis. „Faktas, kad šitos susisiekimo krizės metu susidariusias skyles reikės užkamšyti labai greitai. Sukurti virtualų oro vežėją galima gerokai greičiau, nei sukurti visavertį“, – teigė S.Bartkus.

Kokia yra rizika?

Tad ir kaina, ir greitis, eksperto nuomone, yra virtualaus nacionalinio oro vežėjo pusėje. Tačiau išlieka didžiausia rizika – politinės valios.

„Politinės rizikos yra netgi didesnės nei komercinės, – 15min teigė S.Bartkus. – Valstybė bet kokiu atveju yra pajėgi tokius projektus įgyvendinti, tik yra klausimas – kaip būtų suvaldytos politinės rizikos, ar Vyriausybė tvirtai į tai įsitrauktų.“

Jis priminė, kad įtakos projektui gali turėti ir rudenį vyksiantys parlamento rinkimai, po kurių, jeigu pasikeis valdžia, gali pasikeisti ir požiūris į nacionalinio oro vežėjo kūrimą. „Tokie projektai visada yra labai jautrūs politinėms rizikoms“, – įspėjo S.Bartkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

26:32
00:48
26:34

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje