Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2022 06 30, 20:30

Justino kelionių labirintai (3). Uganda: akistata su krokodilu, „pamišęs“ miestas ir sugedęs maistas turguje

Keliautojas Justinas Navikas, neseniai skaitytojams prisistatęs su knyga „Išeiti į horizontą“, dalijasi kitos būsimos knygos skirsniais ir epizodais iš nuotykių Afrikoje, šįkart – iš stebinančios Ugandos.
Vieno mažo miestelio turgelyje Tik prenumeratoriams
Vieno mažo miestelio turgelyje, Uganda / Asmeninio archyvo nuotr.

Pirmoji pasakojimo dalis

Antroji pasakojimo dalis

Asmeninio archyvo nuotr. / Justino Naviko knyga „Išeiti į horizontą“
Asmeninio archyvo nuotr. / Justino Naviko knyga „Išeiti į horizontą“

Pažintis su Uganda – krokodilai ir „pamišęs“ miestas

Atrodė, kad lėktuvas leidosi ant melsvo ežero bangų. Kaip senoje, banalioje lietuvių dainoje. Bet kažkaip suradę siaurą žemės ruožą, boingo ratai trinktelėjo šalia vandens.

Senoji Ugandos sostinė Entebė, išsidėsčiusi žaliuose slėniuose prie Lietuvos teritorijos dydžio Viktorijos ežero, pasitiko svaiginančiu karščiu. Buvo sausio mėnuo – pats pusiaujo vasaros įkarštis. Slėpdamasis medžių šešėliuose, kilau aukštyn ir tolyn nuo ežero ieškodamas, kur apsistoti. Visi viešbučiai, hosteliai aptverti aukštomis tvoromis ir su sargybiniais prie vartų bylojo, kad čia saugumas nėra antraeilis dalykas.

Asmeninio archyvo nuotr. / Rytinis žuvų turgus prie Viktorijos ežero
Asmeninio archyvo nuotr. / Rytinis žuvų turgus prie Viktorijos ežero

Pasibeldžiau į vartus su užrašu „Green Valley House“, apsnūdęs nuo karščio sargybinis neskubėdamas pravėrė duris ir paklausė rezervacijos lapo. Nesupratau, bet tuoj pasirodžiusi apkūni administratorė paaiškino, kad be išankstinės rezervacijos kambarys kainuoja pusantro karto brangiau. Matyt, būsiu patekęs į lupikišką šalį, spėjau pagalvoti ir paskubėjau sutikti su visomis sąlygomis.

Nuprausęs visos paros kelionės dulkes ir nuovargį, pavakariais kritau į lovą, atsibudau tik kitos dienos saulei gerokai pakilus virš apačioje tyvuliuojančio melsvo vandens. Papusryčiavęs viešbučio-stovyklos kavinėje, pasileidau kone tekinas link to išsvajoto ežero.

Asmeninio archyvo nuotr. / Maudynės Viktorijos ežere yra asmeninės rizikos reikalas
Asmeninio archyvo nuotr. / Maudynės Viktorijos ežere yra asmeninės rizikos reikalas

Žmonių aplink tik vienas kitas. Kai saulė zenite, dauguma vietinių žmonių guli po medžiais pavėsiuose. O aš, netikėdamas savo akimis, kad esu prie Viktorijos, neaprėpiamų plotų vandenų, prieš 100 metų pavadintų Anglijos karalienės Viktorijos garbei, ėjau ežero pakrante.

Iš arti ežero vanduo jau neatrodė mėlynas. Greičiau purvinas. Čia pat pamačiau ir vandens drumstėją. Netoliese, vos už kelių metrų nuo kranto plūduriavęs „rąstas“ lėtai išsižiojo ir pasuko galvą tiesiai į mane. Pasistengiau skubiai nutolti nuo kranto.

Vos už kelių metrų nuo kranto plūduriavęs „rąstas“ lėtai išsižiojo ir pasuko galvą tiesiai į mane.

Žinojau, kad krokodilų bėgimo greitis 2 kartus viršija žmogaus. Supratau tada ir užrašus pakrantėje: „Jūsų maudynės ežere yra jūsų asmeninės rizikos reikalas.“ Nerizikavau. Vėliau sužinojau, kad tokiais užrašais perspėjama ne tik dėl krokodilų, bet ir pavojingų bakterijų, kurios susikuria sau gyvenimą žmogaus kūne 30-iai metų...

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje