Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 22d. 21:30

Kelionė į Latviją, kuri niekam ne pakeliui: kur Dauguva skiria Sėlą ir Latgalą

Kuoknesė – Latvijos skausmo atminties oazė
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr. / Kuoknesė – Latvijos skausmo atminties oazė

Jekabpilis ir Kuoknesė – du skirtingi Latvijos miestai, esantys arti vienas kito ir nuo amžių prisišlieję prie Dauguvos upės, skiriančios Sėlą ir Latgalą. Tai tik trumpa kelionė į menkai pažintus miestus ir įrodymas, kad visas vietas yra verta aplankyti, net jei jos nėra žemėlapyje pažymėtos žvaigždute ar aprašytos vadovėliuose. Kaip bežiūrėsi – tai miestai, į kuriuos važiuoti yra ne pakeliui.

Kelionė į Jekabpilį ir Kuoknesę išpuolė netikėtai – pulkas gidų ir žurnalistų buvo pakviesti į tokią kelionę, kur meluoti nevalia – turi pildyti kažkokią anketą ir sakyti, kas gerai, kas blogai.

Tai turėtų šių Latvijos miestų turizmo sektoriaus atstovams padėti taisyti savo klaidas, prie kurių, galbūt, jie yra įpratę ir nebepastebi.

Tiesą sakant, būtų galima pasakyti iškart – abu miestai yra šalia Dauguvos, tačiau Jekabpilis yra miestas, kuriame vietiniams patogu gyventi. Kuoknesė yra turizmo perlas, pritraukiantis idėjas ir lėšas Latvijos valstybingumo šimtmečio proga.

Jekabpilis - miestas, kuris nepakeliui
Jekabpilis - miestas, kuris nepakeliui

Būtent dėl to, kad tai nelyginami miestai, reikėtų abu minėti gražiuoju. Visiškai turistams atšiaurus miestas turi savo žavų kasdienybės veidą, o puošeiva Kuoknesė, užuot spindėjusi, gali tapti vientisu tautos kančios paminklu Latvijos šimtmečio fone.

Pilyje sustingęs laikas

Pirmasis šios ekskursijos taškas – Jekabpilis – miestas, išsidėstęs abipus Dauguvos upės. Dabar tai yra klaidus miestas vairuotojams, perkasinėtas kone labiau nei Šiauliai. Tik kai pamatai didžiulę upę, vaizduotė gražiai padalija miestą pusiau, sudėlioja tiltus ir surandą šiaurę bei pietus.

Jekabpilis - miestas, kuris nepakeliui
Jekabpilis - miestas, kuris nepakeliui

Krantai iškloti betoninėmis plokštėmis, nes anksčiau Dauguva taip patvindavo, kad lygumų miestas atsidurdavo upėje.

Abiejose upės pusėse naujesni pastatai ir gyventojai beveik nesiskiria, tačiau senoviniai objektai ypač skirtingi. Kairiajame Dauguvos krante – galinga ir visiškai rekonstruota Krustpilio pilis, tryliktame amžiuje pastatyta Rygos vyskupo.

Iki tol porą tūkstančių metų čia gyvavo senosios gentys. Žemėlapiai rodo, kad galingi Dauguvos vandenys skyrė latgalius nuo sėlių.

Pilis, galima sakyti, yra didžiulis muziejus, kuriame galima apžvelgti įvairiausius laikotarpius. Beje, pilyje sovietmečiu buvo kareivinės. Muziejus, prižiūrintis šią pilį, nusprendė išsaugoti ir šį istorinį etapą, viename kambaryje išeksponavę viską, kas čia priminė sovietinį režimą – nedidukas Grūto parkas.

Kontrastai tarp sienų ir palangių

Kitame krante ypač jaučiama nuo Rytų pusės sklidusi kultūra – galingas stačiatikių vienuolynas, cerkvė ir daugybė nuo seniausių amžių likusių šios religijos relikvijų. Verta pamatyti ir aplankyti.

Jekabpilis - miestas, kuris ne pakeliui
Jekabpilis - miestas, kuris ne pakeliui

Taip pat smagu apsilankyti pačiame miesto centre įsikūrusioje etnografinėje sodyboje, pasimaudyti švariausiais ežerais virtusiuose karjeruose, pavaikščioti po miesto poilsio parką.

Kas toliau? Reikia kažkur pernakvoti. Pačiame miesto centre esančio viešbučio pirmame aukšte – naktinis klubas. Viduryje savaitės jis neveikia, todėl – išsimiegosime.

Ant palangės sudėti senoviniai rakandai – lygintuvai, samovarai, muzikos instrumentai ir Latvijoje gaminti radijo aparatai VEF. Visiška eklektika, tačiau žavi.

Klubo dizainas kontrastingas kaip ir pats miestas – ant sienų ištapyti garsių atlikėjų ir kino žvaigždžių veidai, o ant palangės sudėti senoviniai rakandai – lygintuvai, samovarai, muzikos instrumentai ir Latvijoje gaminti radijo aparatai VEF. Visiška eklektika, tačiau žavi.

Supranti, kad saulės prikaitinti kambariai su neveikiančiais kondicionieriais ir naktiniu klubu po grindimis – nėra aukštas svetingumo lygis. O kam jis? Juk pasiūla visada atitinka paklausą. Suprask, kad Jekabpilyje turistai beveik nenakvoja. Panašiai kaip ir Šiauliuose.

Jekabpilis - miestas, kuris ne pakeliui
Jekabpilis - miestas, kuris ne pakeliui

Panašu, kad čia niekas ir nevalgo. Pietums – karbonadas su storu sūrio sluoksniu. Būtent tai, dėl ko Palanga ir Šventoji neišsivaduoja iš cepelinų. Tik vaizdas pro nakvynės vietos langą atperka visus nepatogumus – gatvės vingis, cerkvės bokštas ir saulėlydis.

Paskendęs kanjonas

Kuoknesė – mažesnis miestas, tačiau jo turizmo raumenys yra žymiai galingesni nei vakar lankyto miesto. Gal tai natūralu? Ši vietovė buvo patraukli nuo seniausių amžių. Gal dėl to sakoma, jog Kuoknesės senovinės pilies griuvėsiai yra kiaurai sulaistyti krauju. Čia, šalia Dauguvos skardžių, visi norėjo gyventi.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Kuoknesė – Latvijos skausmo atminties oazė
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Kuoknesė – Latvijos skausmo atminties oazė

Kokių dar skardžių? Jų nebėra, nes čia buvęs kanjonas pasislėpė po užtvankos vandenimis. Vėliau apie tai pasakojo sutiktas vikingas.

Pilis – tai labai fotogeniški griuvėsiai, kuriuos Latvija norėtų išsaugoti kuo ilgiau. Pilis šiandien yra ant upės, o tiksliau – užtvankos kranto. Prieš tai Dauguva čia buvo 40 metrų žemesnė. Pilis ir vienos pusės buvo beveik ant neįveikiamo aukšto skardžio.

Krantinėje laukia vikingas su savo laivu. Įsodina ir pasakoja daugybę įdomių dalykų. Pavyzdžiui, tai, kad šiuo metu plaukiame virš sunaikintos cerkvės. Jei jos nebūtų susprogdinę sovietiniai inžinieriai, tai Latvija turėtų unikalią cerkvę vandenyje.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Kuoknesė – Latvijos skausmo atminties oazė
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Kuoknesė – Latvijos skausmo atminties oazė

Vikingas žavisi dolomitiniais skardžiais, kuriuos japonai palaikė prastai sudėliotu mūru. Labiausiai mėgsta tai, kas gamtiška – štai urvinės kregždės, kurių namų nuo kranto nematysi.

Mecenatas – visa tauta

Kuoknesė iš tiesų turi ką parodyti – ypač šiemet, kai Latvija kartu su Lietuva švenčia valstybingumo šimtmetį. Šalia miestelio užtvanka yra sudariusi salą. Anksčiau tai nebuvo sala – net kelias per ją likęs tiesiai į Rygą.

Ši sala labai sparčiai virsta tikru Likimo parku. Didžiulė arena iš akmenų, galingi rieduliai, plytelės su vardais. Jau rugpjūčio mėnesį čia viskas turėtų būti baigta. Dar po kelerių metų visu gražumu atsiskleis simboliškai pasodinti medžiai.

Viskas čia simbolizuoja tautos kančias, pralietas ašaras, kovas už laisvę. Vienu metu šauna mintis, kad tai savotiškas dabar kuriamas Kryžių kalnas. Vieta, kur gali prisiminti, iš kur atėjęs, arba palikti visus vargus ir eiti toliau.

Įdomu tai, kad Likimo parkas yra kuriamas Latvijos žmonių suaukotais pinigais. Net amfiteatrinę areną sudarantys akmenys didžiąja dalimi yra sunešti žmonių.

Takelio plyteles taip pat „kloja“ visi žmonės – jie už auką nusiperka plytelę, kurią meistrai gražiai padeda į grindinį, prieš tai ant jos užrašę gerojo žmogaus vardą. Įdomu tai, kad visos plytelės be vardų taip pat yra paaukotos – ne visi žmonės nori būti paminėti. Jie tiesiog prisideda, kuo gali.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Kuoknesė – Latvijos skausmo atminties oazė
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Kuoknesė – Latvijos skausmo atminties oazė

Lieka paminėti, kad į šiuos miestus tiesiai iš Lietuvos nėra asfalto – tik žvyrkelis. Reikia tikėtis, kad projektas „Darnaus turizmo paslaugų plėtra priimant bendrus sprendimus“, įgyvendinamas su Europos regioninės plėtros fondo „Intereg“ 2014–2020 metams parama, kam nors atvers akis ir daugiau Latvijos mums bus pakeliui.

Straipsnio turiniui projektas įtakos neturėjo. Tame pačiame projekte dalyvauja ir du Lietuvos miestai – Rokiškis bei Plungė. Panašus „teismas“ iš Latvijos atstovų priklauso ir šiems mūsų miestams.

Temos: 5 Latvija Ryga Turizmas Turistai
Daugiau

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:57
02:07
04:15

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje