Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 14d. 21:07

Lietuvių šeima aplankė Pragaro vartus: „Verta visų išleistų pinigų kelionei į šią keistą šalį“

Pragaro vartai
V.Mikaičio nuotr. / Pragaro vartai

Pagaliau po visų kelionių, aplankant įdomesnius Turkmėnistano turistinius objektus, atėjo metas nuvykti prie svarbiausio iš jų – amžinai degančio Darvazos dujų kraterio, dar vadinamo Pragaro vartais. Iš tiesų, palyginus su juo, kitos šalies įdomybės yra žemesnės lygos žaidėjai. Mūsų gidas sakė, kad dažnai organizuotos turistų grupės, viešėdamos kaimyniniame Uzbekistane, trumpam įvažiuoja į Turkmėnistaną pasigrožėti krateriu ir iškart važiuoja atgal, net nevykdamos pamatyti Ašchabado ar kitų šalies vietų. Taip yra, nes niekas negali prilygti Darvazos krateriui šioje šalyje.

Tai yra smegduobė, iš kurios dugno jau beveik 50 metų į aplinką veržiasi dujos. Prieš pusę amžiaus sovietų specialistai besikapstydami ir beieškodami gamtinių dujų negalėjo pagalvoti, kad kai jau suras, tai maža nepasirodys. Kapstėsi jie ten tol, kol įgriuvo žemė, ir jų ieškomas turtas smogė tokia jėga, kad tebesmūgiuoja iki šiol. Tuo metu tai atrodė kaip neįkainojamas gėris, tačiau netrukus paaiškėjo, kad ne viskas taip paprasta, nes tų dujų niekas negalėjo surinkti ir paversti nauda.

Dar gidas pasakojo, kad per tuos penkiasdešimt metų visi bandymai pažaboti besiveržiančias dujas nuėjo perniek. Anot jo, daugiausia pastangų dėjo nepailstantys kinai, kurie buvo sugalvoję kažkokius gaubtus ir kitas įrangas, galinčias surinkti tas dujas, bet taip pat sakė, kad bedarant bandymus šiam tikslui pasiekti įranga neišsilaikė ir pati nugarmėjo žemyn. Sako, tie patys kinai yra paskaičiavę, kad per dieną į aplinką dujų forma išsiveržia apie milijoną JAV dolerių. Niekur internete neradau tokios informacijos patvirtinimo, taigi ji gali būti ir išgalvota, ypač žinant, kad Turkmėnistane daug kas yra išgalvota.

Greitai buvo pastebėta, kad išsiveržusios dujos ėmė nuodyti aplinką, todėl buvo nuspręsta jas tiesiog padegti. Buvo tikėtasi, kad jos per kelias dienas išdegs, ir visiems bus ramu. Tos kelios dienos tęsiasi jau beveik pusę amžiaus. Tiesa, žinovai sako, kad per tuos metus liepsnų intensyvumas kiek pasilpo, bet kiek degimas dar tęsis, niekas tiksliai atsakyti negali.

Manau, Pragaro vartų pavadinimas yra idealus pritaukti turistus. Kam gi nesinori atvykti, pažiopsoti į pragaro prieangį žemėje ir eiti į šoną, o ne pro vartus. Kadangi informacijos apie žmones, įkritusius į kraterį, per visą jo degimo laiką nėra, panašu, kad jokiam žiopliui Pragaro vartai taip ir nėra prasivėrę.

Kita vertus, kiek Pragaro vartai turistus traukia, tiek nedraugiška Turkmėnistano vizų politika juos atstumia. Visgi įveikusiems vizos gavimo sunkumus, Pragaro vartai yra, be abejo, pagrindinis kelionės tikslas. Visi organizuoti turai įtraukia kraterį į savo ekskursijas su nakvyne dykumoje, nes vienos dienos kelionė į abi puses iš bet kur yra gana varginanti. Taip pat prarandama galimybė pamatyti kraterį naktį, tai yra būtent tada, kai vaizdas yra efektyviausias.

Mūsų kelionės programoje buvo taip pat numatyta dviejų dienų išvyka. Kelionė iki Darvazos iš Ašchabado truko apie penkias valandas su trumpu sustojimu kažkur dykumoje, apmusijusioje užkandinėje. Apmusijusi buvo ne tik užkandinė, bet ir maistas joje. Be to, jis buvo nepigus ir nelabai skaniai atrodantis. Nepigus ne todėl, kad tai yra brangi šalis, o dėl to, kad turistai neturi galimybės gauti vietinių pinigų realiu kursu, todėl tenka keistis oficialiu ir neadekvačiu.

Maistas užkandinėje atrodė taip prastai, kad nusprendėme, jog dar neišalkome. Užeigos savininkas, pamatęs per daug nepaslėptas mūsų veido išraiškas, pasiūlė luktelėti, nes už trijų minučių bus naujai iškepta šašlykų porcija. Pagalvojome, kad ant naujos porcijos musėms tūpti bus dar nepatogu, tai šitam variantui pritarėme. Trys minutės pavirto gal pusvalandžiu, bet šviežias maistas buvo geras.

V.Mikaičio nuotr./Laikas dykumoje
V.Mikaičio nuotr./Laikas dykumoje

Nuo Ašchabado iki Darvazos būtų galima nuvykti ir greičiau, bet čia atsitinka tai, ko iš esmės ir galima tikėtis tolstant nuo išpuoselėtos sostinės. Kelio dangos kokybė ėmė akivaizdžiai prastėti, duobės dažnėti ir gilėti. Mūsų vairuotojas, apvažinėdamas jas, vinguriavo zigzagais tarsi būtų įkaušęs. Jis gerai žinojo šį kelią, nes važiuodamas gan greitai neužlėkė nė ant vienos duobės. Jei vairuotų nežinantis, tai arba per pirmą pusvalandį būtų sulaužytas automobilis, arba būtų važiuojama dviratininko greičiu.

Transporto priemonių susidūrimo, greičiausiai, nebūtų jokiais atvejais, nes tų priemonių Turkmėnistano provincijos keliuose beveik nėra. Jei ne duobės, galėtum vairuoti ir užsimerkęs. Yra keli policijos postai su nuobodžiaujančiais pareigūnais, su džiaugsmu stabdančiais kiekvieną retą vairuotoją, tačiau nekimbančiais prie automobilių su turistais.

V.Mikaičio nuotr./Kažkur Turkmėnistano keliuose
V.Mikaičio nuotr./Kažkur Turkmėnistano keliuose

Taigi, po gana nuobodžios kelionės per dykumą, sudarančios didžiąją dalį Turkmėnistano teritorijos, privažiavome nakvynės vietą – vidury dykumos stovinčią jurtą. Horizonte buvo matyti dar kelios pavienės jurtos, kurias valdo kelionių agentūros ir jose apgyvendina turistus. Patogumų jose nėra jokių, tai žinokitės. Kai kurios jų turi savo elektros generatorius, bet mūsiškė neturėjo nieko.

Taigi, jei ten vyksite, pasikraukite telefonų baterijas, nes gali tekti ilgai būti be elektros. Aišku, nesant interneto, baterija taip greitai ir neišsikraus. Už tai galėsite iki soties pasimėgauti nuošalumu be jokių civilizacijos laimėjimų. Vietiniai iškeps jums mėsytės – galėsite valgyti, gerti ar svajoti, žiūrėdami į retą dykumos žolytę pešančias avis.

V.Mikaičio nuotr./Laikas dykumoje
V.Mikaičio nuotr./Laikas dykumoje

Tiesa, užsisvajoję nepamirškite, ko atvažiavote, – pažvelgti į Pragaro vartus. Dieną jie nėra labai įspūdingi, nes atrodo kaip gili duobė, kurioje dega daugybė laužų. Reikalai stipriai pagerėja sutemus, nes krateris šviečia iš toli. Kai nėra mėnulio ir vyrauja aklina tamsa, kraterio šviesa yra vienintelis šviesos šaltinis. Galima palypėti šiek tiek į kalniuką ir juo pasigrožėti iš toliau. Tik reikia nepamiršti kelio iki savo jurtos, nes teritorija laukinė ir visiškai neapšviesta. Pasiklysi – teks nakvoti pragaro prieangyje.

Pats krateris hipnotizuoja žvilgsnį ir kaitina veidą. Visada ūžia degančios dujos. Galima mesti akmenį, jei labai nori. Gidas sakė, kad būta gudruolių, bandžiusių virvele nuleisti ir išsikepti kebabą, bet dar nė vienam nepavyko. Virvelė nudega anksčiau, nei iškepa kebabas. Kur jau čia pavyks, jei velnių buveinės prieangyje net kinų technika nugarma žemyn, o čia tik paprasta virvelė.

V.Mikaičio nuotr./Pragaro vartai
V.Mikaičio nuotr./Pragaro vartai

Mano nuomone, turkmėnai iš šio gamtos stebuklo galėtų uždirbti didelius pinigus. Pamenate Niagaros krioklį? Pradžioje nebuvo nieko, išskyrus krioklį. Paskui aplink jį ėmė statytis viešbučiai, restoranai, lošimo namai, ir netrukus išdygo miestas, kurio tikslas – uždirbti ir leisti užsidirbti. Dabar turistai Niagara Folse leidžia pinigus maišais, čia yra sukurta daugybė darbo vietų jiems aptarnauti, ir pinigų karuselė sukasi. Tai yra idealus pavyzdys Turkmėnistanui, kaip panaudojant unikalų gamtos reiškinį galima įsukti verslo mašiną ir uždirbti. Deja, nepanašu, kad artimiausioje ateityje taip galėtų įvykti.

Žinoma, jei jau penkiasdešimt metų galvojama, kad krateris tuoj užges, tai gal ir nėra didelės motyvacijos ten investuoti. Visgi, manau, kažką laikino ir nebrangaus būtų galima sugalvoti. Bent jau jurtų pristatyti su įvairiais patogumais ar kokį kioskelį, pardavinėjantį magnetukus su velniukais, kurį aptarnautų vietinis kaimietis, užsimaukšlinęs velnio ragus.

V.Mikaičio nuotr./Laikas dykumoje
V.Mikaičio nuotr./Laikas dykumoje

Bet ten nėra nieko apskritai. Tik visai neseniai kažkas sumąstė Pragaro vartus aptverti pusmetrio aukščio tvorele, kuri nesulaikytų net mažamečio, jei šis nuspręstų patikrinti, ar ten žemai yra labai karšta.

Tačiau tegul tai būna turkmėnų galvos skausmas, o mums šiandien yra geriau, kad čia vyrauja ne turizmo biznio sukeltas šaršalas, o visiška ramybė, tyla ir gamta. Tai yra idealios sąlygos mėgautis unikaliu pasaulio kampeliu, kuris buvo vertas visų mūsų išleistų pinigų kelionei į šią keistą, sunkiai pasiekiamą, atsiskyrusią nuo pasaulio valstybę.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje